Papartis – puikus vaistas
Pasak žolininkės, kažkada, kai ji buvo dar labai jauna, skaičiusi straipsnį, kad papartis nuodingas. Ši informacija taip ir liko „įrašyta“ jos smegenyse, kol neperskaitė ir neišvertė šveicarų kunigo žolininko Joh. Künzle knygelės „Žolelės ir piktžolės“. Nuo tada visai kitomis akimis ji žvelgia į papartį ir daug kur jį naudoja. Tik išoriškai!
Tačiau yra viena išimtis. „Pavasarį galima prisiskinti paparčio spiralių – tų gražių, išsivyniojančių stiebų su lapeliais ir iš jų pasigaminti skanų troškinį ar tiesiog blanširuoti (nuplikyti verdančiu vandeniu), o paskui pakepti svieste, pasūdžius druskytės žiupsneliu“, – teigia ji.
Papartis puikus vaistas nuo reumato, patempimų, „susukto“ kaklo skausmo, skaudančių kojų, kelių, traukiant mėšlungiui ar tiesiog prevencijai.
Jolantos žiniomis, papartis iš namų išvaro ir nepageidaujamus gyvius. Šiais laikais blakės, blusos nelabai aktuali problema, bet anksčiau... Ką ten blusos ir blakės, sakoma, kad net ir velnias, pro papartį eidamas, nusisuka!
Paparčio naudą išbandė pati
Šveicarijoje gyvenanti žolininkė Jolanta vaikšto daug ir ilgai, dažnai kopia stačiais šlaitais aukštyn ir žemyn, todėl dažnai prisimena knygelės autoriaus J. Künzle patarimą – iškloti batus paparčio lapais.
„Susiruošiau kopti į kalną už mūsų namo. Tiesiai iš namų. Penkios valandos stačiu šlaitu į viršų ir pustrečios valandos tuo pačiu stačiu šlaitu žemyn. Maždaug kilometras aukštyn ir tiek pat žemyn. Po tų 7,5 valandos kojelės net tirtėjo, kelius ir blauzdas sopėjo. Pakeliui prisiskyniau paparčio lapų, parsinešiau namo, įsitaisiau ant gulto lauke, kojas iš visų pusių apkaišiau paparčio lapais. Pagulėjau pusvalandį, žvelgdama į puikų kalno peizažą, – prisimena sudėtingo pasivaikščiojimo pasekmes J. Wittib. – Tą vakarą dar kiek jautėsi nuovargis, o kitą rytą išsiruošėme į kitą kalną, statų, bet ne tokį aukštą. O kojos kaip naujos! Vakarykščio nuovargio kaip nebūta. Placebas ar ne, bet nuovargį nuėmė.“
Pašnekovė pasakoja, kad patardamas, kaip apsaugoti kelius, J. Künzle siūlo apvynioti juos paparčio lapais. Padėsime ir klubams, jeigu jų užsikišime už kelnių juosmens. Toks patarimas tinka ir nugaros skausmams, ir išialgijai (sėdimojo nervo uždegimui) raminti. Jei suskausta gamtoje – reikia prisikišti paparčio lapų už kelnių juosmens, jei namie – galima lininę pagalvėlę prikimšti paparčio lapų ir ant jos atsigulti. Tokia pagalvėlė praverstų ir „susuktam“ sprandui atpalaiduoti.
„Beje, kunigo ir žolininko knygoje rašoma, kad gulėjimas ant paparčio lapų prikimšto čiužinio gelbėja nuo reumato skausmo“, – tvirtina Jolanta, pati išbandžiusi naudingus patarimus.
Padeda lapų tinktūra, nuoviras
Žolininkė siūlo pasidaryti ir paparčio lapų tinktūros. Reikia lapus užpilti bent 40 proc. stiprumo degtine, palaikyti kelias savaites vis suplakant, nukošti ir trinti skaudamas vietas.
Naudinga išsimaudyti ar pamirkyti kojas paparčio lapų nuoviro vonioje. „Paparčio lapai tinka įvairiam išoriniam naudojimui. Vis tik vidiniam naudojimui nerekomenduoju, nors esu radusi šaltinių, teigiančių, kad padeda, neva, nuo kirminų“, – sako žolininkė, pasitikinti ne visais informacijos šaltiniais.
Paparčių įvairovė ir grožis jai efektingiausiai atsivėrė Naujojoje Zelandijoje. „Pamenu, kaip vaikščiojome po paparčių medžiais, žavėjomės jų lapais ir kamienais. Žiedo, beje, neradome, bet jo ieškant tiek gryno oro prisikvėpuoji, tiek miško garsų išgirsti, tiek jėgos ir sveikatos iš gamtos pasisemi... Tai ir yra tikroji paparčio žiedo galia“, – gražiai pašnekesį apie paslaptingąjį papartį apibendrina augalų žinovė.
Jolanta WITTIB nuotr.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.