Kur studijuoti? Rinkitės LSMU Gyvūnų mokslų fakultetą

Žaliavos yra pagrindinis pasaulinės ekonomikos elementas. Negaudami žaliavų, gamintojai negali gaminti produktų, neužtikrinami vartotojų kasdieniai poreikiai, valstybė tampa silpna dėl priklausomybės nuo importuojamų prekių, nevystomas gamybinis sektorius, nekuriamos darbo vietos.

Žemės ūkio sektorius prisideda prie visuomenės būtinųjų poreikių užtikrinimo, t. y. pakankamo kiekio saugaus ir kokybiško maisto tiekimo. Bendrąja prasme, sutrikus pasaulinei žaliavų tiekimo grandinei, didelis dėmesys skiriamas technologijų sektoriui. Tačiau, nesant žaliavų, šis sektorius neturi pagrindo plėtrai. Taigi, žemės ūkio pažanga turi įtakos daugeliui visuomenės ir verslo sričių. Žemės ūkis yra susietas su įvairiais ekonomikos sektoriais, remia darbo vietų kūrimą ir skatina ekonomikos vystymąsi. Šalyse, kuriose yra stiprus žemės ūkis, užimtumas auga ir kituose sektoriuose, pajamos vienam gyventojui taip pat yra didesnės, nes gamintojai, pasitelkę technologijas ir modernią ūkių valdymo praktiką, diegia naujoves, siekdami padidinti žemės ūkio našumą ir pelningumą. Žemės ūkis atlieka pagrindinį vaidmenį, tenkinant vartotojų ir verslo rinkos paklausą pasaulyje, kurio ekonomika yra tarpusavyje susijusi. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, Lietuvos žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 2022 m. bendroji žemės ūkio produkcija sudarė 1 246,9 mln. Eur. Gyvulininkystės produkcija sudarė 681,9 mln. Eur ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 46,4 proc. Žemės ūkio įmonių pardavimo pajamos 2022 m. sudarė 1,7 mlrd. Eur ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 29,4 proc.

Nepaisant iššūkių, su kuriais susiduriama žemės ūkio sektoriuje, jis modernėja, jo svarba didėja, o kartu auga aukštos kvalifikacijos specialistų paklausa. Tokius specialistus ruošia ilgametes tradicijas puoselėjantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų mokslų fakultetas (LSMU GMF).

LSM GMF sudaro keturi struktūriniai padaliniai: du fakultetiniai institutai – Gyvūnų auginimo technologijų bei Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų, ir dvi katedros – Gyvūnų mitybos bei Gyvūnų veisimo. Fakultete veikia funkcinis padalinys – Kinologijos centras, kuriam priklauso Profesionaliosios kaniterapijos tarnyba. Šiandien GMF vienija beveik 400 bendruomenės narių: jame dirba 80 darbuotojų (iš jų – 66 pedagogai ir mokslo darbuotojai), studijuoja apie 300 studentų. Organizuojamos viešosios paskaitos, kursai, seminarai, parodos, susitikimai su socialiniais partneriais, vykdoma mokslinė veikla, kuri 2023 m. tarptautinių ekspertų buvo įvertinta itin gerai.

GMF vykdomos dvi studijų programos: Gyvūnų mokslas (pirmosios ir antrosios pakopos studijos) bei Gyvūno ir žmogaus sąveika (pirmosios ir antrosios pakopos studijos).

Gyvūnų mokslų studijų programa skirta rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus, gebančius organizuoti gyvūninės produkcijos gamybą, taikant pažangiausias gamybos (bio) technologijas. Įvertinant prioritetus Europos Sąjungos bendrojoje žemės ūkio politikos bei pasaulinėje erdvėje, studentai mokomi apie tvarumo svarbą, aplinkos ir maisto saugos bei gyvūnų gerovės reikalavimus. Studentai gali pasirinkti jiems aktualias tematikas studijuoti plačiau. Gyvūnų mokslų studijų programa gilina biomedicinos mokslų srities žemės ūkio mokslų krypties fundamentaliųjų dalykų žinias apie gyvūnų produkcijos gamybos technologijas, gyvūnų genetiką ir veislininkystę, biotechnologijas ir taikymą įvairiose srityse. Ruošiami plataus profilio specialistai, kurie, baigę studijas, gali realizuoti savo potencialą įvairiose srityse. Absolventai gali dirbti įvairiose su žemės ūkio sektoriumi susijusiose srityse. Šių specialistų poreikis juntamas ne tik gamybinėse įmonėse, bet ir įvairiuose Lietuvos Respublikos ministerijų padaliniuose, konsultavimo tarnybose, savivaldybėse, mokslinių tyrimų įstaigose. Taip pat absolventai gali tapti savo privataus verslo steigėjais ir plėtoti trumpųjų grandinių pagrindu grįstą ekonomikos modelį. Šis ypač aktualus, siekiant užtikrinti išskirtinės kokybės produktų tiekimą vartotojams tvariu būdu. Baigę antrosios pakopos studijas, absolventai gali rinktis mokslininko karjerą ir tęsti studijas doktorantūroje. Į doktorantūrą (ypač pramoninės doktorantūros vietas) skatiname stoti ir magistro laipsnį turinčius specialistus, dirbančius įmonėse, tačiau juntančius, kad reikia gilesnių mokslu grįstų žinių. Specialistai, dirbantys įmonėse ir turintys bakalauro laipsnį, skatinami rinktis Gyvūnų mokslų papildomąsias studijas (vienerių metų trukmės), kurias baigę jie gali sėkmingai stoti ir gilinti žinias magistrantūroje (antrosios pakopos studijose). Tiek pramoninės doktorantūros, tiek magistrantūros studentai dažnai savo baigiamųjų darbų temas sieja su praktinių problemų sprendimu, jų darbai įgauna svarią pridėtinę vertę, juose pateikiamais rezultatais gali naudotis įmonės, kurios siekia įtraukti modernius sprendimus savo veiklų efektyvumui didinti. Gyvūnų mokslas yra labai inertiška ir kompleksiška sritis. Jai perprasti reikia fundamentinių bei specialiųjų žinių (biologijos, chemijos, mikrobiologijos, ekologijos ir aplinkosaugos, gyvūninių žaliavų gamybos pagrindų, ekonomikos, vadybos ir kt.). Įgiję šią specialybę, absolventai turi galimybę prisidėti prie darbų, kuriant geresnę ateitį, užtikrinant ne tik kokybiškos žemės ūkio produkcijos tiekimą vartotojams, bet ir prisidedant prie tvarumo principų populiarinimo ir diegimo, aplinkosaugos problemų mažinimo  bei visuomenės gerovės didinimo.

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Titulinėje autorės nuotr. – Dr. Paulina Zavistanavičiūtė, prof. dr. Vilma Vilienė, prof. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.