Kuris stipresnis, to ir teisybė?

Kaip patvirtina visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Vilmorus“ gruodžio mėnesį atlikta apklausa, tarp institucijų, kuriomis mūsų šalies gyventojai labiausiai nepasitiki, teismai bei prokuratūra dalijasi ketvirta-penkta vietomis (po partijų, Seimo ir Vyriausybės). Lietuvos korupcijos žemėlapyje teismai užima išskirtinę antrąją vietą (po sveikatos apsaugos institucijų). Pasak gyventojų ir įmonių apklausų, problemos mastas ilgainiui mažėja, tačiau išlieka skausmingas. Tačiau tai visiškai neguodžia tų, kuriems tenka eiti kryžiaus kelius, kad pasiektų teisingumą. Tauragės rajono gyventojai Antanas Skarbalius ir Martynas Virkietis teismų slenksčius mina daugiau nei dešimt metų. Kai galiausiai buvo pripažinta, kad tiesa jų pusėje, vis tiek niekas nepasikeitė – sukako senaties terminas. Žemaičiai pateikė ieškinį Vyriausybei siekdami įrodyti, kad žalą patyrė dėl valstybės tarnautojų, teisėjų ir prokurorų veiksmų.

Užbėgant įvykiams už akių Nusprendus stoti prieš stipresnį už save būtina įvertinti, ką galite prarasti: sveikatą, nervus ar pinigus. Netgi rizikuojate tapti pašaipų objektu, kokiu paverstas vienišius kovotojas Martynas Virkietis, ne kartą baustas teisės sergėtojų dėl išsišokimų prieš vietos valdininkus, su pasimėgavimu aprašomų vietos žiniasklaidos. Nesėkmių, sunkios ligos persekiojamas, daugelį metų neteisybės jausmo graužiamas 72-ejų pensininkas nevynioja žodžių į vatą. Pareigūnus išvadina nusikaltėliais, „kagėbistine troika“ (sovietinių saugumiečių trijule) ir pan. Taip užsitraukia dar didesnę jų nemalonę. Daugelyje regiono veikėjų, kurie šiandien žvelgia iš aukšto, M. Virkietis ir likimo bei kovos draugas 64-erių A. Skarbalius atpažįsta buvusius sovietmečio vadukus, su kai kuriais vienu metu netgi yra dirbę viename kolūkyje, drąsesnių žurnalistų kritikuotame dėl nepagarbaus elgesio su žmonėmis. Anų dienų liudininkams akis vis dar bado sovietmečio paveldas. Tačiau kas gi iš tiesų nutiko Tauragės krašte?

Garsiai nuskambėjusi istorija Viskas prasidėjo tuomet, kai Lietuvai rengiantis narystei ES atsivėrė specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos SAPARD milijonai, kurie sušildė anaiptol ne vien agroverslininkus. Lietuvoje plačiai nuskambėjo, taip pat ir parlamentarų buvo svarstoma Tauragės istorija, kai finansinę paramą gavo 2000 m. įsteigtas fiktyvus žemės ūkio kooperatyvas „Žemėsa“, į kurį įrašyti 25 žemdirbiai net nežinojo tapę jo nariais. Iš „Tauragės maisto“ pastatus įsigijęs kooperatyvas faktiškai veiklos nevykdė, tačiau susižėrė beveik 250 tūkst. litų paramą. Ją dosniai atseikėjo Žemės ūkio rūmai, vos mėnesiui praėjus nuo kooperatyvo įregistravimo pradžios. ŽŪR, tuomet vadovaujamiems Jono Ramono, buvo patikėta užduotis paskirstyti Kaimo rėmimo fondo lėšas žemės ūkio kooperatyvų plėtrai. Didelis triukšmas baigėsi tuo, kad kooperatyvas pagal susitarimą su ŽŪR 2008 m. grąžino dalį (64 tūkst.) neteisėtai išmokėtos finansinės paramos, tačiau organizatoriai, tarp kurių buvo įtakingi Tauragės krašto veikėjai su pačiu apskrities viršininku Arūnu Beišiu priešakyje, iš tos balos išlipo sausi, tęsė politinę karjerą, dirbo valstybės tarnyboje. Tauragės rajono apylinkės prokuroro G. Žebelio valia ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ir pareigų neatlikimo Tauragės apskrities viršininko administracijai buvo sustabdytas sukakus senaties terminui. M. Virkietis dar ilgai, tačiau nesėkmingai kovojo gindamas viešąjį interesą bei siekdamas, kad iš kooperatyvo būtų išieškota visa neteisėtai išmokėta parama. Galutinį tašką šioje istorijoje 2012 m. padėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmetęs visuomeninėms organizacijoms atstovaujančio Tauragės rajono gyventojo pretenzijas Žemės ūkio ministerijai bei „Žemėsai“.

Su neparankiais susidorojo ES lėšas neteisėtai užvaldę veikėjai buvo neliečiami, nes įtakingi, gerbiami. Nukentėjo pavaldiniai, kurie „nelaikė liežuvio už dantų“ ir prisidėjo prie „Žemėsos“ aferos paviešinimo: apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Tauragės rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Skar­balius, Teisės departamento direktorė V. Jurkauskienė, ŽŪR atstovas Tauragėje M. Virkietis. 2002 m. sausio 24 d. Tauragės rajono savivaldybės taryba palaimino atvirą laišką valstybės vadovams (Seimo pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, vidaus reikalų ministrui) „Dėl šmeižto ir susidorojimo akcijos prieš Tauragės apskrities viršininką Arūną Beišį“. Vasario pradžioje tekstas, atsiduodantis sovietiniam laikotarpiui būdingu viešu neparankių asmenų pasmerkimu, buvo paskelbtas „Lietuvos žiniose“, netrukus ir „Tauragės kurjeryje“. 36 valdžios pareigūnai (merai, seniūnai, taip pat pats apskrities viršininkas) savo parašais patvirtino, kad ryžtingai stoja apskrities viršininko pusėn, o mėginančius su juo „susidoroti“ asmenis smerkia. Tiesa, dalis veikėjų paskui atsikvošėjo, savo parašus atsiėmė ir atsiprašė apšmeižtųjų. 2003-ųjų gruodį rajono laikraštyje „Tauragiškių balsas“ jie pripažino, kad atvirame laiške žmonės šmeižiami ir persekiojami dėl to, kad pasipriešino apskrities viršininko neteisėtai veiklai. Tą patį 2002-ųjų pavasarį valstybės tarnyboje neliko vietos A. Skarbaliui bei V. Jurkauskienei. Žemės ūkio rūmai jau kitą dieną po atviro laiško paskelbimo pareikalavo raštiško M. Virkiečio pasiaiškinimo, o netrukus rado sprendimą, kaip juo atsikratyti. ŽŪR direktoriaus L. Kryžiaus įsakymu darbo sutartis buvo nutraukta nusprendus naikinti žemdirbių savivaldos atstovo Tauragėje etatą.

Teismų maratonas Liko vienintelis – teismų kelias. Paprastam žmogui jis slidus ir painus. Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą – atviro laiško teiginiai nesą melagingi ir išgalvoti. Tenkinti skundą atsisakė Tauragės rajono apylinkės teismas. Formaliai atsirašė ir Generalinė prokuratūra: „...teisėjos sprendimas yra galutinis ir negali būti skundžiamas“. Situacija pamažu pradėjo keistis 2005-2006 metais po Aukščiausiojo Teismo nutarties, Seimo kontrolierių atlikto tyrimo. Pripažinta, kad valdžios pareigūnai, valstybės tarnautojai valstybės vadovams pateikė ir žiniasklaidoje išplatino tikrovės neatitinkančias, sąmoningai melagingas, šmeižikiškas žinias. 2010 m. kovą Klaipėdos apygardos prokuroras S. Jasevičius konstatavo, kad atvirą laišką pasirašę ir jį inicijavę asmenys padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjų nurodyto šmeižimo yra nepradėtinas, nes... yra suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.

Pateikė ieškinį valstybei 2013 m. vasarį A. Skarbalius ir M. Virkietis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu valstybei. Pateikdami šimtus puslapių dokumentų jie siekė pripažinimo, kad valstybė, jos atsakingos institucijos ir pareigūnai neužtikrino piliečių teisių ir įstatymų veikimo, savo veiksmais ir neveikimu sudarė sąlygas valdžios pareigūnų, teisėjų, prokurorų susidorojimui su piliečiais. Už padarytą turtinę ir neturtinę žalą Tauragės rajono gyventojai prašė priteisti po simbolinį litą, nes jiems svarbiausia esą atkurti teisingumą. Dėl valstybės pareigūnų nukentėję asmenys teismą prašė apklausti liudininkus: atvirą laišką inicijavusį ir jį pasirašiusį buvusį Tauragės rajono savivaldybės merą V. Kovšovą, buvusį Šilalės merą S. Narbutą, buvusį apskrities merą A. Beišį, su jų byla susijusius prokurorus bei teisėjus ir kt. Jie nebuvo apklausti. Teisme valstybei atstovavo Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijos, Generalinė prokuratūra. „Tai tęsiasi jau 15 metų. Buvau neteisėtai atleistas, esu nuolat žeminamas, man kurpiamos baudžiamosios bylos. Praradau 60 tūkst. litų“, - paskutiniame teismo posėdyje pernai lapkritį kalbėjo M. Virkietis. Buvo akivaizdu, kurlink krypsta Temidės svarstyklės. Valstybei atstovaujantys prityrę teisininkai kaip teniso kamuoliukus atmušė visus ieškovų bei jų advokatų argumentus. Teismo sprendimui skelbti buvo pasirinktas gruodžio pavakarys. Buvo jau tamsu, teismo rūmai darbo pabaigoje ištuštėję. Per visą Lietuvą autobusu važiavęs M. Virkietis paskirtos valandos dar ilgokai laukė koridoriuje. Nevertėjo. Nepalankaus sprendimo – ieškinį atmesti dėl senaties – paskelbimas užtruko vos minutę. Teisėja Fausta Vitkienė žodžius rinko atsargiai: „Tokios bylos retos, jos sunkios. Visada, priimant išvadas, sprendimą apgalvoji. Moraline prasme galiu suprasti. Bet procedūros, teisiniai sprendimai vienareikšmiški...“ Paskutinę metų dieną už savo garbę ir orumą kovojantys žemaičiai Vilniaus apylinkės teismo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Jei prireiks, jie pasiryžę eiti iki pat Strasbūro, Europos žmogaus teisių teismo.

Irma DUBOVIČIENĖ

  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.