Kuršių marių taršos byla: teismui parodymus duos specialistai iš Italijos

Klaipėdos universiteto mokslininkai teismo proceso dalyviams teikė paaiškinimus apie byloje jų pateiktas aplinkai padarytos žalos tyrimo išvadas. Gamtos tyrimų centro atstovas kalbėjo apie Kuršių marių Klaipėdos sąsiaurio (paviršinio vandens telkinio) natūralaus atsistatymo galimybes ir sąlygas, jo atlikto tyrimo išvados šioje byloje irgi yra pateiktos. Savo atsakymuose specialistai pažymėjo, kad ir lašas teršalo patekęs į gamtą veikia neigiamai. Parodymus davę Klaipėdos universiteto mokslininkai dalyvaus teismo posėdžiuose, kai bus apklausiami specialistai iš Italijos.  

Kiek anksčiau nepriklausomi specialistai teismui parodymus davė juridinio asmens, kaltinamosios AB „Grigeo Klaipėda“, gynėjo prašymu. Jie sulaukė  proceso dalyvių gausių klausimų. Teismui aiškino, kokia metodologija, duomenimis, kt. vadovavosi atlikdami paskaičiavimus. Jų teigimu, bendrovės valymo įrenginiai buvę pajėgūs išvalyti didesnį kiekį nuotekų, negu nurodoma 2020 metų rugpjūčio 26 dieną byloje pateiktose įrenginių vertinimo išvadose.

Teismui parodymus davę specialistai dar per ikiteisminį tyrimą vertino AB „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginius, 2020 metų rugpjūčio 26 dieną jie šioje byloje pateikė atlikto vertinimo išvadas. Atsakydami į proceso dalyvių gausiai pateikiamus klausimus, patvirtino anksčiau pateiktas išvadas, kad valymo įrenginiai nebuvo pajėgūs išvalyti tiekiamus kiekius nuotekų, kurios ir patekdavo į aplinką. Specialistai patikino, kad šiomis išvadomis teismas gali vadovautis.  

Ankstesniuose posėdžiuose teismui paaiškinimus pateikė, į proceso dalyvių klausimus atsakinėjo Aplinkos apsaugos departamento specialistai, kurie parodymus byloje davė ir išvadą pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Pagal šių specialistų pateiktą išvadą buvo paskaičiuota galima žala aplinkai ir pareikštas civilinis ieškinys. Šie specialistai patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, teigė, kad teismas šiais parodymais gali vadovautis. Siekdamas pašalinti neaiškumus ir prieštaravimus, teismas nusprendė šaukti į posėdį ir apklausti specialistus, kurie šioje byloje yra pateikę skirtingus vertinimus, ataskaitas apie Kuršių marių sąsiaurio ekologinę būklę, taršą, padarytą aplinkai žalą.   

Juridinio asmens AB „Grigeo Klaipėda“ atstovo prašymu teismas išklausė ir specialistų pateiktą ataskaitą dėl „galimai bendrovės išleistų nepakankamai išvalytų nuotekų įtakos Klaipėdos sąsiaurio ekologinio potencialo pablogėjimo“. Šių specialistų pateikti vertinimai skiriasi nuo Aplinkos apsaugos agentūros vertinimo ataskaitos.

Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys „Grigeo“ grupės pagrindinis akcininkas G. P., dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas T. E. bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.

Šioje didelės apimties 133 tomų byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.

Šiaulių apygardos teismo informacija