Kiekvienas turime laisvę rinktis, bet kodėl apie tai reikia priminti?

Socialiniuose tinkluose plinta visuomenę šiurpinanti pseudo dokumentika apie tai, kokius žiaurumus patiria ūkiniai gyvūnai intensyvios gyvulininkystės (paukštininkystės) ūkiuose. Šiurpinančios nuotraukos ir filmuota medžiaga demonstruojama ne tik siekiant sujaudinti, svarbiausia – siekiama įteigti, jog štai esą kokiomis baisiomis sąlygomis gaminama gyvūninė produkcija.

Dažniausiai nėra nurodoma, kur buvo nufotografuoti ar nufilmuoti šie baisūs vaizdai. Emocingam stebėtojui tai ir nėra svarbu, jis skuba daryti apibendrinančias išvadas: kokie žiaurūs yra ūkininkai ir kad ūkinius gyvūnus kažkaip reikia gelbėti, bent jau paaukojant lėšų gyvūnų teisių gynėjams.

Joks gyvūnas nenusipelnė tokios žiaurios gyvenimo pabaigos

Gyvūnų gynimo organizacija „Tušti narvai“ neseniai paskelbė šokiruojančią vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kaip nukamuota karvė ištempiama iš tvarto, o galiausiai nušaunama teigiant, kad taip atrodo kai kurių pieno fermose auginamų karvių gyvenimo pabaiga ir kad joks gyvūnas nenusipelnė tokios žiaurios gyvenimo pabaigos.

Vaizdo medžiagą lydi teiginiai:

„Karvės visą gyvenimą yra išnaudojamos. Jos įkalintos apsėklinimo, gimdymo ir melžimo cikle iki tol, kol jų kūnai nebeatlaiko. Po daugybės metų išnaudojimo kai kurios iš jų taip išsenka, kad negali nei vaikščioti, nei pačios atsistoti. Jos fermeriams nebeneša naudos, todėl yra pasmerkiamos mirčiai.“

Autoriai pamini, kad „šis įrašas iš pieno fermos Jungtinėje Karalystėje, tačiau tokią žiaurią baigtį patiria karvės visame pasaulyje“.

Tokia filmuota medžiaga, žinoma, yra sukrečianti. Ji šokiruotų ir bet kurį Lietuvos ūkininką. Kiekvienas pritartų teiginiui – iš tiesų, tokios pabaigos nenusipelno nė vienas gyvūnas.

Kodėl tai pseudo dokumentika

Filmuota medžiaga yra kelių sekundžių ištrauka iš tarptautinės gyvūnų gynimo organizacijos „Animal Equality“, kurios būstinė yra Los Andžele,  atlikto tyrimo. Autorystės „Tušti narvai“ neslepia. Tik nutyli, kad šis tyrimas buvo atliktas bei paskelbtas lygiai prieš trejus metus.

Tuomet dėl jo kilo didelis skandalas. Vaizdo medžiagą paskelbė BBC. JK, Velse, veikusios pieno ūkio „Madox Farm" veikla, įtariant žiaurų elgesį su gyvūnais, atsakingų institucijų netrukus buvo sustabdyta. Praėjusių metų pabaigoje bendrovė savo noru likviduota.

Tačiau to nemini nei „Animal Equality", nei juolab „Tušti narvai“, nes žiauri gyvūnų dokumentika yra jų penas. Yra žiaurios dokumentikos – vadinasi, yra kas veikti, prašyti aukų, apeliuoti į visuomenės ir politikų sąžinę.

Tyrimo inciatorė „Animal Equality" teigia:

„Pieno pramonė iš prigimties yra žiauri – nesvarbu, ar karvės auginamos nedideliame, ar intensyviame ekologiniame ūkyje, jos bus impregnuotos ir iš jų vėl ir vėl bus atimami kūdikiai, žiauriame fizinio ir psichologinio skausmo cikle. Kiekvieną kartą, kai vietoj pieno pasirenkate augalinius variantus, padedate karvėms.“

Beje, socialiniuose tinkluose Lietuvoje platinama žiaurioji gyvūnų dokumentika daugiausia yra iš „Animal Equality", kurios tyrėjai daugiausia peno randa Azijos šalyse.

Kai mūsų visuomenei tokie vaizdai pateikiami kaip grynas pinigas, be viso konteksto (kur buvo užfiksuoti, kada, kokį tai sukėlė efektą) – tai yra pseudo dokumentika.

Imasi misijos išsklaidyti mitus

Asociacijos „Laisvė rinktis“ vadovė Austė Korbutė atkreipia dėmesį, kad veganizmo propaguotojai auginasi raumenis. Jie uždirba pinigus, samdo viešųjų ryšių agentūras ir daro įtaką visuomenės viešajai nuomonei, politikams.

Prekybos tinklai skelbė Augalinio sausio iniciatyvą. Regis, puiku – augalinis maistas yra būtinas subalansuotai mitybai. Kitaip vaizdas aiškėja žinant, kad iniciatyva ateina iš Jungtinės Karalystės, ir kad tikslas yra mažinti gyvūninių produktų vartojimą.

„Veganai skatina pereiti prie augalinės mitybos dėl sveikatos, klimato kaitos ir gyvūnų teisių“, – pastebi A. Korbutė, taip pat siūlydama pripažinti: perėjimas prie veganinės mitybos neišgelbės nei planetos, nei sveikatos. Pirmajame populiariausių dietų penketuke nėra veganiškos dietos.

Asociacijos „Laisvė rinktis“ vadovė atkreipia dėmesį: vienos veganiškos organizacijos iniciatyva Lietuvoje pabranginti mėsą, panaikiti ją iš viešųjų pirkimų valdžios kabinetuose priimama rimtai. O kokia vieta tenka vartotojų teisėms.

Ką nutyli žalioji propaganda

Gediminas Kvietkauskas, projekto „Rykliai” mentorius, bendrovės „East West Agro” vadovas siūlo žvelgti kompleksiškai, globaliai.

Galima pradėti nuo veganų taip mėgstamų avokadų. Amerikoje dėl jų kertami miškai, milžiniškos plantacijos apdorojamos pesticidais, o apdulkinimui atvežamos bičių šeimos yra pasmerktos žūti.

Europoje žemės ūkio sektorius pateikiamas kaip didysis teršėjas, žalioji propaganda nutyli technologinę pažangą, kaip patobulėjo žemės ūkio technikos varikliai, išmetimo sistemos. „Prieš 15 metų variklis anglies monoksido išmesdavo 0,52 g/kWh, o azoto oksidų – 9,2 g/kWh. Dabar anglies monoksido išmeta 0,01 g/kwh, azoto oksidų – 0,5 g/kWh. Per visą ciklą azoto oksidų išmetimą sumažinom 95 proc., anglies monoksido – 98 proc.“, – skaičius mini G. Kvietkauskas, pereidamas prie naujo žaliosios bangos etapo – elektrifikacijos. Žemės ūkio technikos ekspertas dėl šio posūkio išsako kritišką požiūrį, nes nekalbama, kad tai neišvengiamai susiję su tarša, iškastinio kurio naudojimu – elektros gamybai reikia naftos žaliavos. G. Kvietkauskas taip pat pasigenda diskusijų apie lėktuvų keliamą taršą. Sudeginto aviacinio kuro azoto oksidai išmetami tiesiog į atmosferą. Palyginti su tuo ūkių per metus sudeginamas dyzelinis kuras ir prisidėjimas prie klimato kaitos tėra tik ašaros.

G. Kvietkauskas išskiria dar vieną pavyzdį, atskleidžiantį, kad politikos tęstinumo nebuvimas ilgainiui sukuria naujas problemas. Iškeltas įpareigojimas atkurti daugiametes pievas 87 tūkst. ha plote. Vis tik tas pievas reikės šienauti. Tam prireiks 1,6 mln. l dyzelino, 512 traktorių, susidarys 512 tūkst. t atliekų žolės. „Vėl išsiskiria CO2... Iš taisyklių rengėjų pusės graži idėja, o padaroma problema, dar didesnė tarša“, – konstatuoja G. Kvietkauskas ir kviečia mąstyti.

Žemės ūkio politikos tęstinumo nebuvimas, bėgimas paskui žaliąją propagandą sukuria naujų problemų. Kad ūkiai kažkaip išsilaikytų, tenka juos vėl subsidijuoti... Matydami tokią stagnaciją Europos žemės ūkyje, tikėtina, džiaugiasi ta pati rusija, Kinija.