Kuršių nerijoje jau apie šimtmetį tiriama kerpių įvairovė

Kerpės – ypatinga grybų grupė, pasižyminti specifiniu simbiontiniu gyvenimo būdu kartu su dumbliais ir (arba) melsvabakterėmis. Iš tiesų, nesuklystume teigdami, kad kerpė, tai net ne organizmas, o atskira mini ekosistema. Žvelgiant į neaprėpiamus pilkųjų kopų plotus ar šimtmečių istoriją menančius sengirės medžius, nesusimąstoma, kokia gausi kerpių įvairovė gali būti.

Jų įvairovės tyrimų Kuršių nerijoje pradžia galima laikyti XIX a. pabaigą. Jau to meto gamtos tyrėjai suprato sengirės gamtinį unikalumą – Juodkrantės apylinkėse buvo aptikta tokių kerpių rūšių, kurios Lietuvoje daugiau niekada nebuvo aptiktos iki pat šių dienų. Nereguliarūs ir nevienodo masto kerpių tyrimai buvo atliekami ir vėlesniais laikotarpiais. Paskutinis išsamus Kuršių nerijoje aptinkamų kerpių ir su jomis susijusių grybų (224 rūšių) sąrašas buvo sudarytas 1998 m., o vėliau vykdyti kerpių tyrimai Kuršių nerijoje apsiribojo lokaliais didžiųjų kormoranų kolonijos ar buvusių gaisraviečių teritorijų tyrimais.

Birželio 5–9 dienomis vykdyti tyrimai dar bus tęsiami, o ar prieš 25 m. sudarytas kerpių rūšių sąrašas pasipildys, ar pavyko vėl aptikti kadaise nerijoje rastas kerpių rūšis, taip pat, kokias retas kerpių rūšis galime aptikti Kuršių nerijoje ir atsakymus į kitus klausimus apie kerpes, direkcija kvies išgirsti ateinantį rudenį, kai bus apibendrinti vykdomo tyrimo rezultatai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos informacija

K. Dambrauskienės, D. Juškevičienės nuotraukos