Kuršių nerijoje stebimas invazinis meškėnas

Didžiausia meškėnų koncentracija Lietuvoje šiuo metu aptinkama Kuršių nerijoje. Būtent čia Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistai, bendradarbiaudami su Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojais, šiuos gyvūnus stebi vaizdo kameromis. Šiuo metodu renkami duomenys apie rūšies paplitimą, gausą bei elgseną. Sukaupta informacija bus naudojama šios invazinės populiacijos reguliavimo priemonėms planuoti ir įgyvendinti.

Šis gyvūnas lengvai atpažįstamas iš savo dryžuotos, maždaug 20–25 cm ilgio uodegos, o jo svoris gali siekti nuo 5 iki 16 kilogramų. Meškėnai yra itin vikrūs ir puikiai laipioja medžiais, todėl gali pasiekti vietas, kurios daugeliui kitų plėšrūnų yra nepasiekiamos.

Natūraliai jie paplitę Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje, dažniausiai gyvena paupiuose, miškuose ar netoli žmonių gyvenamųjų vietovių, tačiau dėl savo gebėjimo prisitaikyti prie įvairių aplinkos sąlygų sėkmingai plinta ir Europoje.

Lietuvoje, o ypač Kuršių nerijoje, meškėnų atsiradimas kelia vis didesnį susirūpinimą. Šie gyvūnai daro didelę žalą vietinei faunai, nes naikina perinčių paukščių lizdus ir dėtis ne tik ant žemės, bet ir medžiuose. Dėl šios priežasties pavojus kyla daugeliui rūšių.

Nors ilgą laiką buvo stebimi tik pavieniai individai, naujausi duomenys rodo besiformuojančią, dar nedidelę, tačiau potencialiai augančią meškėnų populiaciją. Tai laikoma ankstyvu invazijos etapu.

Siekiant apsaugoti vietinę biologinę įvairovę, Lietuvoje paprastasis meškėnas yra griežtai reglamentuojamas – jį draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti ar mainyti, taip pat vežti ir juo labiau paleisti į gamtą. Šie draudimai skirti užkirsti kelią tolesniam rūšies plitimui ir sumažinti daromą žalą.

Labai svarbus tampa ir visuomenės įsitraukimas. Raginame apie pastebėtus atvejus pranešti artimiausios saugomos teritorijos direkcijai bei registruoti juos Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA sistemoje - https://inva.biip.lt/.

VSTT informacija