Kūrybingi žmonės kuria didesnę pridėtinę vertę

– Ar įmanoma vienu sakiniu apibūdinti, kas yra kultūra? Kuo ji svarbi žmogui ir valstybei?

– Labai sudėtinga, bet galima būtų apibūdinti. Kultūra – visa tai, ką sukūrė žmogus. Nacionalinėje pažangos strategijoje parašyta, kad kultūra – valstybės pamatas. Aš su tuo sutinku, nes jei kalbėsime apie kultūrą plačiąja prasme, tai yra ne tik tai, kokį palikimą mes paveldėjome, kas buvo anksčiau sukurta, bet ir tai, ką mes kuriame šią akimirką.

Visa tai bus istorija, paveldas, idėjos, meno kūriniai. Kultūra galima pavadinti net ir mūsų pokalbius. Kultūrą vienaip ar kitaip kuria kiekvienas žmogus.

– Kokį vaidmenį kultūra atliko ir atlieka jūsų gyvenime?

– Kultūrinis šeimos identitetas mane, kaip asmenybę, pradėjo formuoti labai anksti, nuo mažų dienų. Vėliau jos kryptis padėjo nustatyti ne tik tėvai, bet ir mokytojai. Kultūra mane lydėjo ir studijų laikais – dalyvavau folkloro ansamblyje „Poringė“, šokau tuomečio Pedagoginio instituto dainų ir šokių kolektyve „Šviesa“, vaidinau teatre „Ąžuolas“, Profsąjungų rūmų teatre dalyvavau pirmoje reklamos aktorių studijoje. Žodžiu, išbandžiau save įvairiose srityse, tačiau nepasirinkau diplomuoto aktoriaus ar šokėjo kelio. Šiuo metu, kiek spėju, šoku vyresniųjų liaudiškų šokių grupėje „Lendvarė“, retsykiais suvaidinu antraplanį vaidmenį Lentvario dvaro teatre.

– Būdamas Trakų seniūnu, Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentu daug važinėjote po šalį. Ar aktyviai į kultūros procesus įsitraukia regionų ir mažų bendruomenių nariai? Su kokiais iššūkiais jie susiduria?

– Su tuo teko susipažinti. Mažų bendruomenių nariai puoselėja ne tik senesnes, bet ir aktyviai kuria naujesnes tradicijas, modernius dalykus. Bendruomenės labai aktyvios, rengia įvairias kultūrines, maisto paveldo, tautodailės edukacijas. Regionuose tikrai yra labai daug talentingų žmonių, kurie nori įsitraukti į kultūros procesus. Jų organizuojami renginiai yra natūralūs, atmosfera – jauki. Žmonės daug ką gali sukurti, bet vieniems iškyla patalpų problema, kitiems, turintiems patalpas – jų išlaikymas. Tuose regionuose, kur savivaldybės aktyviai prisideda prie bendruomenių, organizacijų, klubų, saviveiklininkų kolektyvų rėmimo, yra daug lengviau visiems, ne tik norintiems įsitraukti į įvairią veiklą, bet ir patiems kurti.

– Ar visuomenė gali prisidėti prie kultūros politikos formavimo?

– Taip, gali, įsitraukdami į jos kūrimą patys. Tas žmogus, kuris įsitraukia bet kuria forma į bet kurią sritį ir bet kurioje gyvenimo dalyje, jis jaučia ne tik bendrystę su kitais žmonėmis, bet ir pats stengiasi formuoti kultūros politiką. Nors tai ir mažytė dalelytė, bet ji yra dalis viso proceso. Todėl žmonių įsitraukimas yra labai svarbus. Tie piliečiai, kurie įsitraukia per kultūrą, jie visose kitose srityse yra daug kūrybiškesni. O kūrybingas žmogus sukuria tikrai didesnę pridėtinę vertę.

– Kaip vertinate kultūros politikos efektyvumą? Kokias priemones siūlote įgyvendinti siekiant sustiprinti šį sektorių?

– Mūsų valstybėje kultūra, bendrąja prasme, prioritetuose buvo nustumta tolėliau. Aš pats, būdamas Seimo KK pirmininku, užsibrėžiau tikslą – kilstelėti bendrąjį kultūros lauką aukščiau ir kad didesnis valstybės dėmesys bei prioritetas būtų nukreiptas į kultūrą. Nes tai yra svarbu. Kaip ir minėjau, kultūrinis identitetas – vienas svarbiausių mūsų tautos ir valstybės išlikimo garantų, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Labai svarbu, kad valstybė į tai atkreiptų didesnį dėmesį, taip pat į kultūros darbuotojus, skirtų didesnį finansavimą, nes jis yra vienas mažiausių, palyginti su kitomis sritimis. Kultūros ministerija (KM) yra pateikusi realistinį planą, kaip stabilizuoti situaciją kultūros srityje dėl finansų ir dėl didesnio valstybės dėmesio. Siūloma kelti finansavimo lygį.

– Prisiminkime Kultūros rėmimo fondą. Jis panaikintas. Dabar Lietuvos kultūros taryba lėšas gauna tiesiai iš valstybės biudžeto. Kokios yra galimybės efektyviau paskirstyti pinigus?

– Tikiuosi, kad susiformavus naujai Lietuvos kultūros tarybai, ji įsiklausys į kultūros srities žmonių pastabas ir pasiūlymus, viską pakoreguos ir pinigai bus skirstomi efektyviau ir prasmingiau ir kad jie pasieks tuos, kuriems jų reikia.

 – Seimo KK dirba įvairiose srityse. Kokias naujas idėjas pristatote?

– KK stengiasi sujungti pajėgas didinant dėmesį kultūros sričiai. Mes su kitais komitetais rengiame posėdžius ir tą darysime toliau. Priminėme ministerijoms kultūros politikos pagrindų įstatymą, kuriame nurodoma, kaip kiekvienoje srityje galima turėti sąsajas su kultūra, t. y. kaip bendradarbiaujant padėti kultūros laukui. Mes siūlome įsteigti vieną labai svarbų Kultūros paveldo fondą. Kultūros paveldo mes turime labai daug ir įvairaus, bet efektyvaus finansinio instrumento nėra.

 – KK svarstysite Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kurio sistema, kaip teigiama – paini ir neaiški. Kokius dalykus nauja įstatymo redakcija išpainios?

– Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projektas – labai didelis, įvairiapusis. Buvo daug atvejų, kuomet kultūros objektai netenka vientisumo, savo vertybinių dalykų. Pagrindinis dalykas, kurį reikia išpainioti – tvarkybos ir statybos darbai. Būtina, kad įstatyme būtų aiškiau ir griežčiau reglamentuojama apsauga ir atskiriami objektai, kurie yra savivaldybių lygmenyje ir nacionaliniai. Jų kiekis yra labai didelis, todėl kultūros paveldo objekto sąrašą reikėtų gryninti.

– Šiandienėje sudėtingoje skaitmeninėje ir žiniasklaidos aplinkoje piliečiams sudėtinga suvokti, kas yra teisinga, kas – klaidinga. Neseniai buvote susitikęs su Žurnalistų etikos inspektore ir aptarėte planą steigti tarpžinybinę komisiją, kuri užtikrintų ir koordinuotų valstybės institucijų veiklą dezinformacijos prevencijos ir valdymo srityje. Ar tai bus įgyvendinta?

– Tarpžinybinė komisija visa tai geriau koordinuotų. Iniciatyvos galėtų imtis KM. Manau, kad artimiausiu metu tai įgyvendinsime. Prieš dvejus metus KK buvo rekomendavęs KM įsteigti tarpžinybinę komisiją.

– Jus parengėte ir pateikėte Seimui svarstyti Savivaldybių ekologinių investicinių vietovių pagrindų įstatymo projektą. Papasakokite apie jį plačiau. Ar šis įstatymas pritrauktų daugiau gyventojų į regionus?

– Lietuviui labai svarbu žemė, nuosavas būstas ir gera gyvenamoji aplinka. Todėl siekiant sudaryti sąlygas savivaldybėms regionuose pritraukti gyventojus, ypač jaunas šeimas, parengiau įstatymo projektą. Juo siekiama sukurti teisinį pagrindą savivaldybėse steigti ekologines investicines vietoves, kuriose būtų vykdoma planuota ir valstybės pagal galimybes remiama gyvenamųjų vietovių plėtra, taip pat suteikiamos įstatymo projekte ir vėliau, kituose įstatymuose, nustatytos lengvatos. Tokiose gyvenamosiose vietovėse, savivaldybėms nusprendus jas įsteigti, gyventojams būtų suteikiamas žemės sklypas, įrengiama visa infrastruktūra. Gyventojams, jei tai pirmas jų būstas, būtų taikoma parama jam įsirengti, atitinkamai gyventojai būtų atleidžiami nuo savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokų, taikomos kitos mokestinės lengvatos. Manau, kad ši galimybė paskatintų šeimas pasirinkti gyvenimą kaimiškose teritorijose. Tuomet ten atsirastų daugiau gyvybės, daugiau gyvenimiškosios energijos.

– Daug diskutuojama apie ateities kultūros politiką. Kokia ji?

– Jei mes žinotume, kokia ji bus... Visą laiką galvoju pozityviai ir šviesiai apie ateitį, matau, kad yra daug gabaus, šviesaus, kūrybingo jaunimo, besidominčio naujomis technologijomis, turinčio kitokį požiūrį į gyvenimą. Todėl tikiu, kad tai, kas yra gero, jie tikrai su savimi pasiims į savo tolesnę gyvenimo kelionę, pasiims ir tai, ką jiems paliko buvusios kartos – kultūros vertybes, papročius, tradicijas. Ir tai išsaugos. Tikiuosi, kad jie jaus savo vidinę atsakomybę. Mes turime vieni kitiems padėti, kad pasaulis būtų matomas šviesesnis, jame būtų mažiau neapykantos, nesusipratimų, įžeidimų, o daugiau būtų pagarbos, supratimo ir bendrystės.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.