Kvapiosios dedešvos žydėjimo magija

Nuo roželių iki pyragėlių

Rimanta Vainorienė, Šiaulių universiteto Botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja, sutiko „Rasų“ skaitytojams papasakoti apie kvapiąsias dedešvas.

Mokslininkės žiniomis, dedešvos liaudyje vadintos maloniais vardais – roželėmis, rožainėmis, girnelėmis, ropelėmis, bandelėmis, pyragėliais ir kt.

„Roželėmis, matyt, dedešvos tituluotos dėl žiedų panašumo į tuščiavidurių rožių žiedus, o bandelių vardą galbūt pelnė dėl vaisių – sausų skeltavaisių, sudarytų iš vaisiukų, kurie aplink žiedsostį išsidėsto ratu ir primena putlų pyragėlį, – paaiškino specialistė. – Lotyniškas augalo vardas Malva kilęs iš graikiško žodžio malachiso, malasso – suminkštinti, palengvinti.“

Kai kurios tautos baltosios dedešvos žiedus vadina jaunamartės žiedais. Nes tai vieni iš švelniausių ir kartu kukliausių sniego baltumo žiedų, kurie sutapatinami su jaunosios apdaru ir grožiu.

Jau senovės gydytojai žinojo šių augalų vaistines savybes: lengvina atsikosėjimą, kvėpavimą, padeda balso stygoms.

Augino dvaruose ir vienuolynuose

Kvapioji dedešva (Malva moschata) kaip kultūrinis augalas pasaulyje žinoma nuo XVI a. Ši rūšis yra dekoratyvi, pasižyminti vaistinėmis savybėmis, lengvai dauginasi, tad nenuostabu, kad plačiai pasklido po pasaulį.

Kada dedešvos atkeliavo į Lietuvą, tikslių duomenų nėra, bet manoma, kad, kaip ir daugelis svetimžemių augalų, dvarų ir vienuolynų soduose paplito XVI–XVII a.

Mokslininkės R. Vainorienės pastebėjimu, dedešvos aromatas primena šiltą, prabangų, klasikinį muskuso aromatą.

Rūšių daugiau nei manome

Pasaulyje priskaičiuojama per 30 dedešvų rūšių, kurios paplitusios Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Kvapioji dedešva aptinkama įvairiuose Europos regionuose ir Mažojoje Azijoje.

Mokslininkės R. Vainorienės žiniomis, Lietuvoje savaime auga arba auginamos apskritalapė, paprastoji, aukštoji, kvapioji, miškinė, menturinė dedešvos.

Dedešvos buvo auginamos kaip darželio gėlės, vėliau sulaukėjusios ėmė plisti gamtoje. Todėl jų galime aptikti senų sodybų aplinkoje, pakelėse, dykvietėse.

Nebaisūs jokie speigai

Kita labai svarbi savybė, leidžianti auginti šį augalą šaltesnio klimato sąlygomis, – pakantumas šalčiui. Yra žinoma, kad kvapioji dedešva neiššąla ir esant –35 °С šalčiui.

Tai nereiklus priežiūrai augalas. Jį verta auginti dėl ilgo ir gausaus žydėjimo. Žiedais džiugina liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Puošnūs žiedai skleidžia švelnų aromatą, pagyvina bet kokio sodo ar gėlyno vaizdą. Žieduose susikaupia daug nektaro, todėl jie gausiai lankomi vabzdžių.

Žydinčios dedešvos labai dekoratyvios ir puikiai matomos iš tolo.

Jų švelni rausva arba balta žiedų spalva ypač tinkama didelėms puokštėms, kurios ir išsilaiko gana ilgai.

Rausvosios kitokios nei baltažiedės

Dvejopos kvapiosios dedešvos – baltažiedė (alba) ir rausvažiedė (rosea) skiriasi ne tik spalva.

Mokslininkė R. Vainorienė mato ir daugiau skirtumų. Baltažiedės yra žemesnės už rausvažiedes, jos neužauga aukštesnės kaip 60–70 cm.

Sakoma, kad baltažiedės kvapiosios dedešvos aromatas stipresnis nei rausvažiedės.

Rausvažiedės yra aukštokos, užauga iki 70–100 cm, todėl puikiai tinka auginti aukštesnių augalų grupėse, prie tvorų.

Šios abi spalvos puikiai dera tarpusavyje, todėl gėlyne tinka auginti abi kvapiąsias dedešvas kartu.

Užsisėja pačios

Kvapioji dedešva – daugiametė gėlė, dažniausiai auginama kaip dvimetė. Pirmais metais augalai nežydi, o suformuoja skroteles, augina storą liemeninę šaknį. Antrais metais žydi gausiai. Žiedai iki 5 cm skersmens.

R. Vainorienės pastebėjimu, kvapiosios dedešvos – nereiklūs augalai, ištvermingai galintys žaliuoti ir žydėti daugelį metų sode. Gerai auga purioje, lengvoje žemėje – tiek saulėtoje vietoje, tiek daliniame šešėlyje.

Pavasarį kvapiosios dedešvos pabunda gana anksti, greitai atželia dailiais tankiais kereliais.

Po žydėjimo stiebus galima trumpinti, pakirpti. Augalai greitai atauga ir vėl tampa dekoratyvūs.

Jei stiebus paliekame nenukirptus, dedešvos subrandina ir išbarsto daug sėklų. Sėklų daigumas yra didelis, todėl beveik visuomet sulauksime didelės savisėjos, daugybės daigų kitą pavasarį.

Kur geriausia sodinti?

Kvapiąsias dedešvas tinka sodinti įvairiuose gėlynuose, ypač laukinių gėlių soduose, aukštesnių augalų mišiniuose. Kai kurie gėlininkai, įsimylėję dedešvas, sako, kad gražaus gėlyno be šių gėlių tiesiog nesukursi, juolab kad jos žydi ištisus tris mėnesius.

R. Vainorienė pataria dedešvos sėklas sėti rudenį arba pavasarį į vandeniui laidų substratą. Dygstančias sėklas reikėtų reguliariai drėkinti. Sustiprėjusius daigus pasodiname į nuolatinę auginimo vietą, geriau vakarop, kad augalai lengviau prigytų.

Gegužės mėnesį galime sėklas sėti tiesiai į nuolatinę auginimo vietą.

Suaugusius augalus užtenka patręšti vieną kartą pavasarį kompleksinėmis trąšomis.

Priešai – šliužai, rūdys

Dedešvas mėgsta sraigės ir kiti šliužai, graužiantys sultingus augalų lapus.

Kartais augalo lapus pažeidžia rūdys. Lietingą vasarą galimos ir kitos grybinės ligos. Vos pastebėjus ligos požymius, patartina sergančius lapus nukirpti ir sudeginti, augalus galima nupurkšti fungicidais.

Liaudies medicinoje

Kaip vaistinis augalas vartojama miškinė dedešva, bet gydomosiomis savybėmis taip pat pasižymi ir kitos rūšys. Jos nuo seno liaudies medicinoje vartojamos kaip vaistažolės.

R. Vainorienės žiniomis, šių augalų lapai ir žiedai kaupia gleives, mineralines medžiagas, organines rūgštis, kitas veikliąsias medžiagas. Lapuose yra daug karotino, askorbo rūgšties. Skalaujama burnos ertmė, gydomi įvairūs uždegimai, patinimai, nudegusios vietos, odos ligos ir kt.

Atgaivina odą

Pašnekovės žiniomis, kvapiosios dedešvos žiedai ir lapai naudojami kosmetikos gaminiams, nes pasižymi odą minkštinančiomis ir drėkinančiomis savybėmis, ramina sudirgusią odą, reguliuoja odos riebalų balansą. Paruošiamos įvairios veido kaukės, gaminami kremai ir losjonai.

Aromatizuoja vyną

Kvapiosios dedešvos žieduose yra apie 7 proc. antociano – malvino, kuris veikia kaip antioksidantas.

Įdomu, kad malvinas tinkamas aromatizuoti vynui.

Valgė kaip salotas

Kvapioji dedešva senovėje buvo viena iš mėgstamiausių salotinių daržovių, pamiršta po to, kai Europoje imta auginti špinatus ir salotas. Buvo metas, kai žmonės valgė liaunus dedešvos žiedelius ir jaunus lapelius.

Meilės ir džiaugsmo simbolis

• Kvapioji dedešva nuo viduramžių buvo apraizgyta paslaptimis. Dėl žiedų grožio ir paslaptingų vaistinių savybių senovėje šis augalas buvo laikomas magišku ir tinkamu burtams.
• Dedešva simbolizuoja meilę, šeimos pagausėjimą, turtą ir džiaugsmą. Sakoma, kad net ir suskinta, pamerkta dedešvų puokštė pildys šiuos norus. Todėl nuo seno šio augalo grožis apdainuotas dainose ir apipintas legendomis.
• Garsus lenkų poetas Julius Slovackis, gyvenęs ir mokęsis Vilniuje, rausvažiedėms dedešvoms rado vietos savo poemoje „Susimąstymo valanda“ (sukurta 1833 m.). Štai pora eilučių iš jos:

„Pavasario dienom žolyne prie takelio, / Kur rausvos dedešvos viliodavo žiedais…“

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Jolantos Tamašauskienės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.