Dėl nepalankių klimato sąlygų pastaruoju metu derlius buvo prastas. 2022–2023 m. ES alyvuogių aliejaus gamyba palyginti su ankstesniais metais sumažėjo maždaug 40 proc.,, o praėjusį sezoną jis buvo ketvirtadaliu menkesnis už penkerių metų vidurkį.
Ši tendencija stebima visame pasaulyje – alyvuogių aliejaus gamyba mažėja daugelyje regionų. Dėl to alyvuogių aliejaus kainos visame pasaulyje išaugo, o aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus kainos svyruoja nuo 100 proc. iki net 175 proc.
Vartotojus gali patraukti pigesnės alternatyvos, o prekybininkai savo ruožtu ieškoti pigesnių pasiūlymų. Taip gali būti padidinta sukčiavimo rizika sektoriuje, garsėjančiame šimtametėmis tradicijomis. Deja, tokia grėsmė nėra naujiena. Alyvuogių aliejus yra didelės vertės produktas, o nesąžiningi veikėjai neatsispiria pagundai vartotojų sąskaita maksimaliai padidinti savo pelnus.
Štai kodėl labai svarbu sugriežtinti administracinius veiksmus ir baudžiamąsias sankcijas sukčiams, o kartu investuoti į vartotojų švietimą. Kai vartotojai suvoks skirtumus tarp ypač gryno aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo aliejaus ir kitų kategorijų, taip pat procesus ir skonius, sukčiavimo lygis sumažės.
ES teisės aktuose apibrėžiamos įvairios alyvuogių aliejaus ir alyvuogių išspaudų aliejaus kategorijos. Jų iš viso aštuonios, tačiau ne visų kategorijų produktai gali būti tiekiami vartotojams. Pagal ES teisės aktus tiesiogiai mažmeninei prekybai gali būti tiekiami: ypač grynas alyvuogių aliejus (aukščiausios kokybės kategorijos, yra vaisinio skonio; rūgštingumas neturi viršyti 0,8 proc.), grynas alyvuogių aliejus (gali turėti vos juntamų juslinių defektų; rūgštingumas neturi viršyti 2 proc.), iš rafinuoto alyvuogių aliejaus ir gryno alyvuogių aliejaus sudarytas alyvuogių aliejus (gaunamas sumaišius rafinuotą alyvuogių aliejų su ypač grynu ir (arba) grynu alyvuogių aliejumi; jo rūgštingumas siekia iki 1 proc.) ir rafinuotas alyvuogių išspaudų aliejus (neapdorotas alyvuogių išspaudų aliejus gali būti rafinuojamas ir maišomas su grynu alyvuogių aliejumi. Šis mišinys vadinamas rafinuotu alyvuogių išspaudų aliejumi. Jo rūgštingumas gali būti iki 1 proc.).
Spraga – augalinių aliejų mišiniai
Fernando do Rosario skatina atkreipti dėmesį į augalinių aliejų maišymo praktiką, kuriai ES šalyse narėse šiuo metu taikomos skirtingos nuostatos:
„Keliu svarbų klausimą, susijusį su dabartiniais ES prekybos standartais, kuriuos „Copa-Cogeca“ jau seniai ragino reformuoti: kad būtų uždrausta pardavinėti alyvuogių aliejaus mišinius šalyse, kuriose jų gamyba uždrausta. Šiuo metu ES taisyklės leidžia teisėtai maišyti alyvuogių aliejų su kitais augaliniais aliejais, o valstybės narės gali nuspręsti uždrausti tokius mišinius savo teritorijose. Ši politika skirta apsaugoti gryno alyvuogių aliejaus kokybę bei sumažinti vartotojų klaidinimo riziką. Tačiau yra spraga: jei alyvuogių aliejus iš valstybės narės, kuri draudžia maišyti, eksportuojamas į kitą ES šalį, kurioje maišyti leidžiama, sumaišytas aliejus gali būti reimportuojamas. Techniškai tai teisėta, tačiau pažeidžia pradinio draudimo tikslą, nes leidžia mišiniui „išeiti pro priekines duris ir grįžti pro galines“.
Ekspertas akcentuoja: vartotojai nusipelno žinoti, kad pirkdami alyvuogių aliejų jie įsigyja gryną alyvuogių aliejų, o ne mišinį su prastesnės kokybės produktais.
Įvardija ir daugiau problemų
„Copa-Cogeca“ alyvuogių aliejaus darbo grupės pirmininkas įvardija ir daugiau sektoriaus problemų.
Pasak jo, būtina ES įvesti vieningą reikalavimą, kad restoranuose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose alyvuogių aliejus vartotojams būtų patiekiamas nepildomais buteliais (tai užtikrintų, kad patiekiamas tikras alyvuogių aliejus, o ne prastesnės kokybės pakaitalas).
Taip pat jis ragina aktyviau bendradarbiauti alyvuogių aliejaus sektorių, vartotojų organizacijas ir ES institucijas siekiant pagerinti produkto atsekamumą ir vartotojų apsaugą, daugiausia dėmesio skiriant mišiniams ir pakavimui.
Anot Fernando do Rosario, būti įvertinti importo į ES iš trečiųjų šalių įtaką:
„Nors šie regionai susiduria su panašiais klimato iššūkiais, jų gamybos sąnaudos yra daug mažesnės nei Europoje. Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Tunisas nuo 1998 m. be muito kasmet į ES eksportuoja daugiau nei 56 000 tonų alyvuogių aliejaus. Nors šis importas gali padėti sumažinti kainas trūkumo metu, jis turėtų būti vertinamas kaip laikinas sprendimas.
Europos vartotojams renkantis ne ES kilmės alyvuogių aliejų, kyla grėsmė ES aukštos kokybės gamybos standartams.
Pastaraisiais metais dėl sumažėjusios ES gamybos padidėjo importas iš trečiųjų šalių, tokių kaip Čilė ir Argentina. Nors Europos gamintojai yra įsipareigoję gerbti darbo teises, aplinkosaugos standartus ir ekonominį tvarumą, tos pačios garantijos ne visada taikomos importui iš ne ES šalių. Labai svarbu, kad šias vertybes atspindėtume tarptautiniuose prekybos susitarimuose ir teiktume pirmenybę Europos gamybai.“
Alyvuogių aliejus yra vienas iš Viduržemio jūros regiono dietos ramsčių, kuris laikomas visaverčiu ir subalansuotu mitybos modeliu, turinčiu įrodyta nauda sveikatai ir UNESCO laikomu pasauliniu nematerialiu paveldu. Alyvuogių aliejus yra aukštos maistinės kokybės produktas, nes jis sudarytas iš mononesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino E ir β-karotinų, kurie suteikia jai širdies apsaugos savybių.
„Esu įsitikinęs, kad naujuose ES teisėkūros įgaliojimuose pirmenybė bus teikiama alyvuogių aliejaus apsaugai, todėl būtina imtis skubių veiksmų, kad išsaugotume šio žymaus produkto vientisumą ir kokybę, užtikrinant jo ateitį vis labiau konkurencingoje pasaulinėje rinkoje“, – teigia ekspertas.
Parengė Irma Dubovičienė