L. Daukša. Gerų pokyčių metai

Gegužės 2 d. įsiteisėjo leidimas naudoti naktinius taikiklius ir ne paslaptis, kad tai buvo medžiotojų siekis, apipintas daugybe nuogąstavimų ir mitų. Bet buvo išgirsti medžiotojų argumentai, nors tai Europa turėjo jau seniai. Taip atvėrėme pasitikėjimo medžiotojais skrynią, todėl ateityje daug ką bus lengviau pasiekti. Jau pusę metų naudojame naktinius taikiklius ir nieko blogo neatsitiko – neišnaikinti visi gyvūnai, medžiojamųjų žvėrių populiacijos ir toliau gausėja.

Buvo priimtos Medžioklės įstatymo ir taisyklių pataisos, numatančios pakeitimus elektroninio medžioklės lapo pildyme. Mes, kaip organizacija, nesame kategoriškai nusiteikę prieš inovacijas, tačiau buvo norima, kad elektroninis lapas būtų administruojamas valstybės, kad būtų įpareigojama, nepriklausomai nuo amžiaus grupės, nuo kompiuterinio raštingumo, ta sistema naudotis visus, bet matome, kad ji dar neparuošta. Pasiektas kompromisas, kad būtų pripažįstamas ir popierinis medžioklės lapas, o kaip alternatyva – elektroninis lapas. Mano žiniomis, šiandien jis dar apskritai nenaudojamas.

2024-aisiais būta medžioklės taisyklių pakeitimų, keli terminai paankstinti, o svarbiausia – atsisakyta elnių medžioklės limito.

Medžiojamųjų žvėrių metodikos patikslinimas nėra radikalus nei vienai, nei kitai šaliai – nei ūkininkams, nei medžiotojams, nei ūkio subjektams, užsiimantiems veikla – žemės ar miško savininkams. Tačiau buvo patikslintos kai kurios nuostatos, apskaičiavimo metodikos, bepiločių orlaivių naudojimas.

Metai buvo pakankamai įtempti, bet medžiotojų bendruomenė sužadinta. Pati bendruomenė stipriai keičiasi. Buvo daug socialinių akcijų: su miškininkais sodinome medelius, vyko vaikų piešinių konkursai, pamokėlės mokyklose. Sukūrėme viziją, kad reikia eiti pas jaunąją kartą, formuoti nuomonę apie medžioklę, kad medžiotojas išmano apie gyvūniją, turi žinių, nes gamtoje praleidžia ilgą laiką ir stengiasi medžioti optimaliai. Prieš Kalėdas prasidėjo žvėrienos dalijimosi akcija, kai medžiotojai vykdo tris priemones. Viena iš jų – maisto ir inventoriaus tiekimas gyvūnų globos namams, kita – žvėrienos dalijimas socialiai jautrioms grupėms (socialiai jautrioms šeimoms, bendruomenių namams, senelių globos namams, viešojo maitinimo įstaigoms), o trečia pavadinta „Vaikų svajonių išpildymas“, kuri skirta skurdžiai, nepritekliuje gyvenantiems vaikams, svajojantiems gauti vieną ar kitą rūbą, batelius ir pan. Tai mes darome padedant seniūnijų socialiniams darbuotojams, o žvėriena medžiotojai dalijasi per paskyras socialiniuose tinkluose.

Medžiotojų bendruomenė šiemet surengė ir keletą respublikinių renginių, vienos iš jų – Raudonės pilyje ir rajoniniuose skyriuose vykusios šv. Huberto dienos šventės. Parengėme 2024–2030 m. strategiją, dokumentą, kuris numato gaires, ko mes turime siekti. Sakome, kad didžiausia problema yra neigiamas medžiotojų vertinimas visuomenės akimis. Todėl į strategiją įtraukėme daug priemonių, kad įvaizdis keistųsi. Strategijoje taip pat orientuojamės į žemės ir miškų savininkų bei medžiotojų santykių gerinimą. Tai ir medžioklės prieinamumas jiems patiems, jeigu jie yra medžiotojai, ir asmeniškas bendravimas, todėl, kad būtina įsirengti infrastruktūrą, technines priemones, nes medžioklė vyksta ne tik valstybinėje, bet ir privačioje žemėje. Reikia gauti sutikimus, kad būtų apsaugotas turtas, pasėliai, kad jis nebūtų išvažinėtas, susitarti, kad miškų jaunuolynai nebus užversti pašarais ir ten nebus pritraukta daug gyvūnų. Medžiotojai tampa vis sąmoningesni, matome, kad jie jau gerbia privačią nuosavybę, ir, manau, ilgainiui tos problemos sprendimas tikrai pasistūmės į priekį.

Dar viena priežastis, kodėl negalime negerbti savininkų, yra tai, kad pusė medžiotojų patys yra žemės ar miško savininkai. Todėl ir ankstesniais, ir šiais metais bent jau mūsų draugijos vadovybė skiria didesnį dėmesį santykių gerinimui. O aš pats matau, kad mes, kaip organizacija, su Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, miškininkų ir kitomis asociacijomis turime tikrai normalius santykius. Sausio mėnesį Vilniuje vyko ūkininkų traktorių protesto akcija, mes joje dalyvavome dvi dienas, stovėjome kartu su ūkininkais, palaikėme juos, virėme žvėrienos sriubą, kiekvieną dieną išdalydavome apie pusantro tūkstančio porcijų. Dalijomės ta šiluma, palaikėme ūkininkus ir tikimės, kad ir jie mus palaikys.

Kalėdų Senelio norėtume paprašyti suteikti sąmoningumo valstybės tarnautojams, galų gale ir gerbiamiems politikams išgirsti medžiotojus, bendrauti su jais. O medžiotojai turi tam tikrų lūkesčių. Jie yra tikrieji gamtos sargai ir daug laiko būna gamtoje. Jokiu būdu jie nėra priešai, o kaip tik yra aplinkosaugininkų partneriai, nes kas labiau yra suinteresuoti, kad gyvūnija būtų apsaugota, jei ne tie 30 tūkst. medžiotojų, kurie ir patys yra šių resursų naudotojai. Todėl prašome Kalėdų Senelio pasitikėti regionuose gyvenančiais ne tik medžiotojais, bet ir ūkininkais, miškininkais, ir visos problemos tikrai išsispręs.

Akcentuodamas LMŽD veiklos pokyčius, noriu pasakyti, kad 2024 m. buvo esminiai – surengta keletas diskusijų, suvažiavimų, iš kurių vienas buvo neeilinis, sukūrėme strategiją, kurią rašėme metus, ją pasitvirtinome ir stengsimės įgyvendinti iki 2030-ųjų. Pagal šią strategiją dar yra priimtas ir LMŽD įstatų pakeitimo projektas, kuris atveria galimybes būti ne tik rajoninių draugijų nariais, bet ir pavieniams medžiotojams dalyvauti atskirų klubų veikloje. Dabar pokyčių mūsų organizacijoje – labai daug. Nereikia stebėtis, bet nuo šalies nepriklausomybės pradžios per 30 ar daugiau metų mūsų sektorius buvo visiškai nereformuotas, todėl nebuvo santykio nei su visuomene, nei su politikais, nei su miškų ir žemės savininkais. Dabar ta pradžia yra, ir ji susijusi su LMŽD pokyčiais. Malonu, kad „Ūkininko patarėjas“ yra mūsų talkininkas ir oficialus LMŽD partneris.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas DAUKŠA