L. Savickas: ribojimai neturi kenkti aukštos pridėtinės vertės prekių eksportui

Verslo atstovai prašo daugiau atsakomybės bei siūlo drausti eksportą tik toms įmonėms, kurios pažeidė tarptautines sankcijas ir padėjo Rusijai ir Baltarusijai gauti draudžiamas dvejopos paskirties prekes.

„Sutarėm dėl bendro matymo, aptarėme galimus sprendimus. Ekonomikos ir inovacijų ministerija toliau su kitomis ministerijomis ir atsakingomis institucijomis rengia galimą sprendimą ateityje. Tikimės, kad kartu su Vyriausybe galėsime tą sprendimą pakoreguoti, rasti sprendimą, kuris būtų ir efektyvus sankcijų prasme“, – penktadienį po susitikimo su verslo atstovais žurnalistams sakė L. Savickas.

Pasak jo, tiek ministerija, tiek verslo atstovai nekvestionuoja Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų, tačiau apribojimai eksportuotojams turi būti logiški.

„Jei priemonės vienašalės, praktikoje neveikiančios, logikos jas palikti nėra. Reikia ieškoti sprendimų, pakeisti priemones į efektyvesnes, kurios nedarytų žalos Lietuvos ekonomikai“, – kalbėjo ministras.

Siekiant sumažinti Rusijos ir Baltarusijos galimybes apeiti sankcijas, praėjusios kadencijos Vyriausybė gruodžio pradžioje praplėtė dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis ribojamas, sąrašą, 

L. Savickas ir verslo atstovai pabrėžė, kad šis sprendimas priimtas nepasitarus su verslu. Ministerija Vyriausybei siūlo  sušvelninti nuo metų pradžios įsigaliojusius ribojimus, o sprendimas turėtų būti priimtas netrukus.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sakė, jog praėjusi Vyriausybė padarė klaidą, kurią reikia taisyti, kad gamintojų prekės be kliūčių pasiektų prioritetines rinkas.

„Jei deklaruojame strateginę partnerystę su Taivanu, Izraeliu, prioritetine rinka Singapūru, nuo sausio 1 dienos ten lietuviai eksportuoti negali“, – žurnalistams sakė A. Romanovskis.

Jis pabrėžė, kad gamintojams uždrausta eksportuoti aukštos vertės produktus beveik į visą pasaulį oro transportu. Buvusi Vyriausybė nusprendė eksportą lėktuvais leisti tik į 10 trečiųjų šalių.

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas pabrėžė, kad pernelyg griežti draudimai gali atbaidyti užsienio bendroves investuoti Lietuvoje.

Pasak ministro, dėl nuo sausio įsigaliojusių eksporto ribojimų verslas per metus gali negauti apie 250 mln. eurų pajamų, o draudimas daugiausia paliestų aukštųjų technologijų sektorių.

„Širdies pulso matuokliai negali būti pakrauti į lėktuvus ir eksportuojami į kitas valstybes pasaulyje. Tikriausiai nebuvo tikslo uždrausti, kad tokios prekės ar maršrutizatoriai, lustai, guoliai nebepasiektų savo tikslinių rinkų“, – penktadienį sakė L. Savickas.

Ketvirtadienį jis BNS sakė, jog Lietuvos įmonės turės užtikrinti, kad jų į trečiąsias šalis eksportuojamos dvejopos paskirties prekės nepasiektų Rusijos. 

Ministro teigimu, kiekviena įmonė turėtų raštiškai pasižadėti laikytis sankcijų bei būti vertinama individualiai.

„Logiškiau grįsti (eksporto kontrolę – BNS) vertinant per kiekvieną įmonę, per rizikų vertinimą. Ir jei yra pažeidžiamas tikras pasižadėjimas, taikyti tam tikrus ribojimus“, – penktadienį sakė L. Savickas. 

Verslas prašo daugiau atsakomybės, siūlo drausti eksportą tik pažeidėjams

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, jog ribojimai turi būti pakeisti taip, kad nekenktų įmonių konkurencingumui, tačiau prekių judėjimas į trečiąsias šalis būtų kontroliuojamas atidžiau. Jis ragino labiau pasitikėti verslu.

„Reikia dėmesingiau žiūrėti, kur vyksta mūsų prekės. Tą aptarėme ir su ministru, ir su kitomis verslo struktūromis. Esmė, kad sankcijos išlieka, jos tęsiamos, nuo sausio netgi stiprinamos visos Europos Sąjungos mastu“, – žurnalistams sakė V. Janulevičius.

„Negalime išsiskirti iš kitų šalių, kad nenukentėtų mūsų konkurencingumas. (...) Daugiau pasitikėjimo verslu, daugiau atsakomybės pačioms įmonėms“, – pridūrė jis.

Anot jo, teisės eksportuoti prekes turėtų netekti sankcijas pažeidusios įmonės: „Jei įmonės nusižengs, jos tikrai turės atsakyti ir sustoti. Joms bus uždrausta eksportuoti visai. Tai logiškas, vakarietiškas sprendimas.“

Tačiau V. Janulevičius pripažino, kad atsekti sankcijų apėjimo atvejus gali būti sudėtinga, nes lietuviškos technologijos Rusiją galėtų pasiekti per daug tarpininkų. Tačiau tokiu atveju prekės išbrangtų ir taptų nebepatrauklios, pridūrė pramonininkų atstovas.

Pasak jo, atsekti, ar galutinis prekės gavėjas nėra Rusijoje, būtų galima nustačius įmonių akcininkus.

„Praeityje daugeliu atveju akcininkai būdavo iš Baltarusijos, Rusijos, kurie buvo įkūrę įmones čia. (...) Manau, kad struktūros gali žiūrėti ir anksto užbėgti, kad tokia ar tokia įmonė negali eksportuoti“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Gruodį į ribojamų prekių sąrašą buvo įtraukta keli tūkstančiai prekių: centrifugos, skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, įvairūs transporto priemonių komponentai, kelių vilkikai bei jų dalys.

Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tuomet teigė, kad sąrašas papildytas remiantis šalies tarnybų duomenimis, jog dalis per Lietuvą į trečiąsias šalis gabenamų prekių bei technologijų naudojamos Rusijos kare prieš Ukrainą. 

Autorius Lukas Juozapaitis / BNS