Laboratorija ant ratų ūkininko kieme

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) įsigytos „AgriNIR“ mobiliosios gyvulininkystės laboratorijos – vienos moderniausių Europoje. Jų naudingumu pradeda įsitikinti patys ūkininkai. Į Utenos savivaldybės Sudeikių seniūnijos Novosiolkos kaimo ūkininkų Artūro ir Daivos Vitkūnų kiemą suko dešimtys automobilių – pienininkystės ūkių šeimininkai atvyko pasižiūrėti, kaip operatyviai atliekami pašarų bei biocheminiai galvijų tyrimai, ultragarsu tikrinama veršingų karvių sveikata ir čia pat gaunami atsakymai.

Pašarai – pieningumo garantas LŽŪKT Utenos skyriaus konsultantas Kazimieras Keraitis tikino, jog A. ir D. Vitkūnų ūkį pasiūlęs neatsitiktinai: ūkio šeimininkas visada paruošia gerų pašarų, tvarkinga fermų aplinka, ūkio melžėja D. Vitkūnienė – respublikinio konkurso „Geriausi melžėjai 2015“ finale buvo trečia. LŽŪKT vyresnysis gyvulininkystės specialistas Vytas Gudaitis, atvairavęs automobilį su kompaktiška laboratorija, vaizdžiai, įtikinamai ir suprantamai aiškino jos privalumus. Kartkartėmis provokuojančiai paklausdamas, ar ūkininkai žino tai, ką reikėtų žinoti. Specialiu zondu paimti šienainio bei siloso mėginiai vos už keliolikos minučių jau buvo įvertinti. – Iš karto primenu, jog mėginius reikia imti iš kelių vietų, iš vienos gali būti paklaida, – perspėjo V. Gudaitis, čia pat vardydamas tyrimų išklotinę. – Iš tyrimų, atliktų kituose rajonuose, žinau, jog šiemet kukurūzams buvo nepalankūs metai: sukaupta per mažai krakmolo ir cukraus. Tuose pačiuose tirtuose pernai buvo 38–39, šiemet pats mažiausias krakmolingumas – 24 proc. ir didžiausias – 36 proc. Atspėkite, kiek jūsų ūkininko užaugintuose rasiu – prizą gausite, – provokavo. Mažiausia spėjusiojo paklaida buvo vos penkios dešimtosios: A. Vitkūno ruoštas silose rasta 34,5 procento krakmolo. Specialistas priminė, jog šis tyrimas svarbus, nes ir per didelis krakmolingumas blogai: galvijai viduriuoja, ir pašarai nueina perniek. Ištyrus šienainį, ūkio šeimininkas sulaukė pagyrų: laiku nušienautos pievos su vaistažoliniais augalais – puikus pašaras. Pagyrė, kad į pašarų davinį saikingai įmaišoma ir šieno bei kombinuotųjų pašarų.

Sveikos kepenys, sveika karvė Kraujo tyrimų analizę V. Gudaitis pradėjo klausdamas: – Telyčia nesikelia, kas jai galėtų būti? – Tikriausiai medžiagų apykaitos sutrikimas, – atitarė net keli ūkininkai. – Panašiai galvoja daugelis, – atsiliepė V. Gudaitis, – tačiau tai bloga išvada. Svarbu patikrinti kepenų fermentą, pagal jį ir nustatoma negalavimo priežastis: padidėjusios kepenys. Tokiu atveju reikia išplauti kraują, suleidus visą preparatų kokteilį, ir galvijas antrą trečią dieną atsistos. Ištyrus A. Vitkūno ūkio karvės kraują, rasta kepenų toksikozės pradmenų, padidėjęs uždegiminis fermentas sufleruoja, jog židinys gali būti tešmenyje, gimdoje, raumenyse arba kepenyse. D. Vitkūnienė primena, kad greičiausiai tešmenyje. Specialistas, pastebėjęs, jog didelės bėdos nėra, pataria, kokius vaistus suleisti.

Monitoriuje – plakanti veršelio širdis Veterinarijos gydytojas V. Gu­daitis turėjo ką patarti ir ultragarso aparatu tikrindamas A. Vitkūno ūkio karvių veršingumą. Dalyvavę ūkininkai prisipažino pirmąkart ultragarso aparato monitoriuje pamatę plakančią veršelio širdį. – Šiuo aparatu įmanoma ištirti gimdos būklę: ar prieš tai nebūta mikroabortų, kodėl karvė nerujoja arba apsėklinta neapsivaisina, – vardijo konsultantas. – Galvijų reprodukcijai svarbūs trys dalykai: šėrimas, sveikatingumas ir gyvulių laikymo sąlygos. Dar ūkininko dėmesingumas, stebint galvijo elgesį, ir sėklintojo atsakingumas. D. Vitkūnienė po įvertintos veršingosios vedė prie kitos, kuri puikių duomenų, pasak šeimininkės, rujoja, bet tuščiai, antri metai neveršinga. Kosultantas aptinka pūlinius, įvykusio mikroaborto pėdsaką. Tyrimo išvada dvejopa: reikės rimto gydymo. Ar tai apsimoka, jau sprendžia ūkio šeimininkas. „Po peiliu“ atiduoti gyvulį niekada nevėlu. O susirinkusiesiems, daugiausia klausimų turėjusiems dėl veršingumo, V. Gudaitis priminė: – Nemažai karvių mikroabortų įvyksta ir dėl pašarų, jei juose trūksta energinių medžiagų, per mažai fosforo bei kitų mineralinių papildų. Pasitaikė ir klaususiųjų, ar įmanoma nusipirkus ultragarso aparatą išsitirti galviją patiems. Nespėjusiam konsultantui atsakyti, už jį paskubėjo viena iš ūkininkių: – Nebūkime nei visažiniai, nei šimtadarbiai. Dirbkime kiek­vienas tai, ką geriausiai mokame, užsidirbkime ir sumokėkime specialistui, kuris tyrimus atliks kvalifikuotai. Tai akivaizdžiai patvirtino ir ūkininkų iš Rokiškio šeima, išgirdusi, kad tyrimų laboratorija, atvykusi netoli, atsivežė pašarų mėginius. – Prekiaujame pašarais, todėl norime žinoti jų kokybę, – sakė atvykusieji.

Regina STUNDIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.