Augalų apsaugos produktų trūkumas: kur problemos šaknys?

Trūksta augalų apsaugos produktų

„Šiltnamių sezonas jau pačiame įkarštyje, tuojau prasidės uogų augintojų, daržininkų ir kitų žemdirbių rūpesčiai, tad norime atliepti jų nuogąstavimus ir pasistengti būti naudingi, todėl Ūkininkų sąjunga ir kelia klausimus dėl insekticidų, herbicidų, fungicidų trūkumo. Galbūt kartais galima būtų išplėsti jų naudojimo paskirtį, įtraukiant kitus augalus ir kenkėjus,  galbūt reikėtų naujų jau esančių Europoje, bet Lietuvoje neregistruotų augalų apsaugos produktų. Mes kaip ūkininkai turime užtikrinti, kad mūsų pasėliai būtų sveiki, turime tiekti sveikus, kokybiškus produktus, matome ir klimato kaitos padarinius – intensyvėjančius ir plintančius augalų ligų protrūkius. Girdime, kad atsiranda rezistentiškumas ir kenkėjų atsparumas tam tikroms veiklioms medžiagoms, girdime nusiskundimus ir iš bitininkų bendruomenės – visa susiekiantys indai ir norime kartu ieškoti veiksmingos formulės, saugių ir naudingų veikliųjų medžiagų“, – kalbėjo pirminį susitikimą su žemdirbiais inicijavęs Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Miciulevičius.

Tarnybos ekspertai atkreipė dėmesį, kad metai iš metų ūkininkai labai vėlai pradeda galvoti – kokių augalų apsaugos produktų  trūksta. „Prasidėjus pavasario darbams suskumbame, bet nepateikiame nei paraiškų, nei dokumentų, o tarnyba net ir neturi ką vertinti ir registruoti. Užregistravus produktus įprasta tvarka ar pagal abipusio pripažinimo procedūrą, nereikėtų kasmet verstis per galvą ir išimties tvarka taikyti tą laikiną 120 dienų leidimą, – kalbėjo VAT direktoriaus pavaduotoja Rasa Rimkutė. – Šiuo metu turime prašymą išnagrinėti 9 produktų panaudojimo galimybes, dėl vieno produkto jau yra priimtas sprendimas ir išduotas leidimas. Gera žinia yra ta, kad tos veikliosios medžiagos yra patvirtintos ES, vadinasi vienokie ar kitokie sprendimai gali būti rasti “.

Tarnybos ekspertai konstatavo, kad Lietuvoje nėra kai kurių augalų apsaugos produktų gamintojų atstovų, todėl dėl šių gamintojų produktų registravimo Lietuvoje  niekas nesikreipia.

Trumpalaikis 120 dienų  leidimo sprendimas

„Įgalioti atstovai operatyviai pateikė atsakymą dėl duomenų pateikimo apie fungicidą „Luna care“, kad būtų galima išduoti leidimą naudoti šį produktą 120 dienų laikotarpį obelims ir kriaušėms. Prašymą numato pateikti platintojų atstovai.  Tačiau visi suinteresuoti, kad ilgalaikėje perspektyvoje šį produktą galima būtų įregistruoti kad išvengti pakartotinių  leidimų išdavimo 120 dienų laikotarpiui“ – sakė VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėja Kristina  Valionienė.

Kitas produktas – insekticidas Limocide, kurio veiklioji medžiaga apelsinų žievelių aliejus.  Augintojai informavo, kad informaciją apie šį produktą renka ir numato pateikti prašymą 120 dienų laikotarpiui. Augintojai planuoja pateikti prašymą laikinam 120 dienų laikotarpiui naudoti fungicidą „Fontelis 200 SC“ naudojamo kovojant su obelų ligomis.

Kovo 17 d. buvo išduotas leidimas fungicido „Nordox 75 WG“, skirto kovai su obelų grybelinėmis ligomis, naudojimui. Sodininkai prašo  sumažinti jo 144 dienų karencijos laikotarpį, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad išduodant leidimą buvo remtasi Lenkijos registracijos ataskaita, kurioje nurodytas 144 dienų karencijos laikotarpis, o sumažinti jo negalima dėl likučių derliaus nuėmimo metu tyrimų rezultatų. Likučių tyrimai atliekami ir karencijos laikotarpis nustatomas kiekvienai užaugintai kultūrai. Vienai kultūrai nustatyto karencijos laikotarpio negalima taikyti kitai kultūrai. Pvz.: vynuogėms nustatyto karencijos laikotarpio negalima taikyti obuoliams. Siekiant, kad vartotojai valgytų saugų maistą   be to, jeigu obuolių derlius yra kaip „išskirtinės kokybės schemose“ dalyvaujantis produktas, tai karencijos laikotarpio sutrumpinti   niekaip negalima – konstatavo ekspertai.

„Trumpalaikis 120 dienų leidimo  sprendimas yra tai, ką galima padaryti dar  šį sezoną, įpareigojant po to pateikti ir nustatytos formos ataskaitą. Vidutinės trukmės sprendimas – spartinti ES registruotų produktų abipusį  pripažinimą. Pernai rudenį diskutavome apie tai. Šilnamininkai kėlė klausimą dėl produktų prieinamumo. Šiltnamiai visoje Europoje priskiriami tai pačiai zonai ir abipusis duomenų pripažinimas yra ypač aktualus. Manau, kad galima pasitikėti užsienio šalių, pavyzdžiui, Nyderlandų ekspertų vertinimu ir nebetaikyti Lietuvos ekspertinio vertinimo, – kalbėjo „Croplife“ asociacijos direktorė  Zita Varanavičienė. – Tas laikinas 120 dienų  leidimo sprendimas, tai greitoji pagalba klinikinės mirties atveju. Tačiau toks „defibriliatorius“ nėra naudingas nei  verslui, nei augintojams, nes mums visiems  reikalingas stabilumas ir veiklos planavimas. Ilgalaikėje perspektyvoje, ūkininkų vis minimas siūlymas bandyti Lietuvą priskirti ES centrinės dalies šalių zonai, mūsų nuomone, turi daugiau trūkumų nei privalumų. Pramonė dirba visose zonose, todėl turime patirties apie situaciją kitose zonose. Šalies įrašymas naujoje zonoje yra ilgametis ES šalių daugumos pritarimo reikalaujantis klausimas. Mes nebūtume „prieš“, tačiau tai nieko neišspręs, kol Lietuva taikys nacionalinius vertinimo kriterijus“, – su Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės augalininkystės tarnybos ekspertų nuomone sutiko asociacijos „Croplife“ vadovė.

Kažkas turėtų imtis lyderystės

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius konstatavo, jog atstovauja daug tūkstančių ūkininkų, tačiau žemdirbiškos asociacijos administracine prasme silpnos, jos išsiskaidžiusios – nėra kam rašyti tų prašymų, juolab tai nėra numatyta organizacijų veiklos nuostatuose, dažniausiai pasigirsta tik skundai, jog kažkas nedaroma iš Valstybės pusės. „Poreikiai suplaukia ir į tarnybą, ir į ministeriją. Apie juos žino ir gamintojų atstovai. Kažkas turėtų imtis lyderystės ir teikti tuos prašymus. Ūkininkų sąjunga, atstovaudama visuomenės interesą, galėtų teikti tokius prašymus, tačiau ją taip pat riboja administraciniai resursai, tačiau jeigu yra geranoriškumas iš visų pusių, tą tikrai padarysime, tiesa, dėl platinimo turėtume tartis su verslu – kooperatyvais, verslo partneriais“, - sakė R. Juknevičius.

„Turime aptarti tolimesnius žingsnius, ką turi atlikti kiekviena suinteresuota pusė, kad sėkmingai judėtume toliau. Ūkininkų poreikis – žinomas. Mes dažnai pasiklystame biurokratinėse pinklėse, nuolat posėdžiaujame. Informacijos daug, o iš vietos sunku pajudėti. Turime konstruktyviai įsivertinti – ką gali padaryti Tarnyba, ką platintojai, ką ūkio subjektai, žemdirbiai. Turime papunkčiui susidėlioti taškus, terminus. Pavyzdžiui, laikinam 120 dienų laikotarpio produktų naudojimui į VAT turi kreiptis ūkininkai, jų asociacijos, kooperatyvai,  apie plintančias augalų ligas ekspertines išvadas teikia mokslo srities ekspertai, ilgalaikiam naudojimui paraiškas teikia platintojai. Augalininkystės tarnyba į procesą įsijungia paskutinėje stadijoje, kuomet jau pateiktos paraiškos, reikiama dokumentacija. Manau, tikslinga suformuoti pastoviai dirbančią ekspertų komisiją, darbo grupę, apjungiančią Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, universitetinių mokslo įstaigų sodininkų, daržininkų, šiltnamių asociacijų atstovus. Veiklos ir iššūkių tokiai komisijai netrūks visus metus, kad kitąmet nereikėtų vėl išimties tvarka diskutuoti apie tas pačias išimtis“, - susitikimo rezultatus apibendrino, visiems sėkmės ir gero derliaus linkėdamas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurij Kornijenko.

VAT informacija