R. Juknevičius: „Laimi optimistai“

– Praėjusių metų pabaigoje kalbėdamas su „Ūkininko patarėju“ išreiškėte viltį, jog šie, 2023-ieji, metai nebus ūkininkams patys blogiausi. Ar taip ir atsitiko?

– Per šiuos metus ne kartą sulaukiau klausimo, ar tikrai 2023-iaisiais jau pasiektas dugnas, ar gali būti ir blogiau. Noriu būti optimistas, todėl atsakau: taip, gali. Bet gali būti ir geriau, jei patys ūkininkai aktyviau įsijungs į jų pačių problemų sprendimą.

Didelė bėda yra ta, kad ūkininkų „šakinės“ asociacijos nebesugeba apginti ūkininkų interesų. Be pačių ūkininkų indėlio problemos išspręstos nebus. Kitų metų pradžioje, po sausio aštuntosios prasidės akcijos, galbūt – ir streikai. Tikiuosi, jog ūkininkai bus aktyvūs.

– Ūkininkus bandė ir gamta, ir valdžia. Kokie išbandymai buvo sunkiausi?

– Gamta tikrai šiemet parodė savo jėgą. Matėme išlaužytus, išrautus medžius. Jei lūžę šiaudai ūkininkams – ne naujiena, tai matyti didžiulėse teritorijose vėjo neatlaikiusius medžius buvo neįprasta.

2022-ųjų birželį tiesiog skendome. Šiemet alino stichinė sausra, pakeitusi rekordiškai ilgai užsitęsusių smarkių šalnų periodą. Dalis ūkininkų dėl tokių išbandymų nukentėjo labai stipriai, kai kam pasisekė labiau. Todėl vidutinis grūdinių kultūrų derlius Lietuvoje – tik šiek tiek mažesnis negu praėjusių metų.

Derlius, reikia pripažinti, daugumai nebuvo pagrindinė problema. Didžiausi sunkumai atsirado dėl pakilusios produkcijos savikainos. Kritusios supirkimo kainos dažnu atveju savikainos nė nedengia. Prie ekonominių negandų dar prisideda žemės ūkiui politikų kuriamos taisyklės, priimami sprendimai, verčiantys ūkininkus dar labiau išlaidauti arba tiesiog netekti pajamų.

Dėl visų dedamųjų ūkininkai su nerimu užbaigia metus, ir tikrai ne kiekvienas tikisi geresnių artimiausių metų.

– Ar daugiau aiškumo įnešė žemdirbių išsamiai išnagrinėtas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginis planas (SP) ir pagal jį parengtos paramos taisyklės? Ar ūkininkauti tampa paprasčiau?

– Progresas dėl SP yra ir tęsis iki pat 2027 metų. Šį planą ir toliau bus galima tobulinti, pakeitimus derinti su Europos Komisija (EK). Derinimų gali būti net aštuoni. Šiemet išnaudoti du derinimai – tiek sykių kreiptasi į EK. Ar tie du pakeitimai iš esmės pakeičia situaciją ūkininkams ir jie gali teigti, jog dabar SP atitinka jų lūkesčius? Tikrai ne. Tačiau pakeitimai minimaliai sprendžia konfliktines situacijas, buvusias 2023 metais.

Ūkininkams atstovaujančios asociacijos vieningai kalba apie tai, jog pakeitimai buvo per menkai ambicingi, per mažai apimantys. Daugelio keltų klausimų pakeitimai neišsprendžia. Tikimės, jog ateityje mums pavyks SP keisti ir tobulinti, o į ūkininkų išsakytas pastabas bus labiau atsižvelgiama.

– Kaip vertinate metų pabaigoje paaštrėjusią situaciją dėl daugiamečių pievų atkūrimo?

– Daugiamečių pievų atkūrimo problema ūkininkams buvo žinoma nuo pat 2004-ųjų. Tačiau iki šių metų pabaigos nebuvo gauta pranešimų apie atkūrimo būtinumą, neaišku, kokios būtų sankcijos, jei vis dėlto pievos nebūtų atkurtos. Galima teigti, jog per beveik per 20 metų taip atsitiko pirmą kartą.

Ūkininkai dabar aktyviai aptarinėja konkrečius savo atvejus, nes yra atsidūrę gana kuriozinėse, nepavydėtinose situacijose. Gerų sprendimų kaip ir nėra. Todėl LŪS surengė konsultacinį renginį, kad ūkininkai per kaip įmanoma trumpesnį laiką įsigilintų į situaciją savo ūkiuose ir pasirinktų tris galimus sprendimų būdus.

Pirmasis būdas – atkurti daugiametes pievas. Antrasis – neatkūrus pievų, prisiimti sankcijas. Trečiasis – gautą Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) sprendimą skųsti numatyta tvarka arba pačiai NMA, ginčų komisijai, arba teismui.

Ūkininkai labiausiai piktinasi dėl to, kad tapo ilgą laiką formuotos žemės ūkio politikos įkaitais. Jie nemano esantys kalti dėl nepajamingo savo ūkininkavimo. Gyvulių Lietuvoje mažėja dėl to, kad jų laikymas yra nuostolingas. Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje iš Lietuvos nupirkti gyvuliai ūkininkams duoda pelną.

– Tuomet ar galima teigti, jog Lietuvoje žemės ūkio politika nesikeitė?

– Lietuvos žemės ūkio politikoje išliko tos pačios, senos problemos, kurių dauguma paveldėta iš ankstesnių valdžių. Dabartinė valdžia sugebėjo tik „prikurti“ gyvą galybę naujų problemų ūkininkams.

Dažnam ūkininkauti tapo sunkiau, o kai kam – ir visai neįmanoma.

– Dėl to mažėja tiek ūkių, tiek ir ūkininkų?

– Ūkių ir ūkininkų skaičiaus mažėjimas yra ilgalaikis sisteminis reiškinys. Nepriklausomos Lietuvos pradžioje buvo įsikūrę 360 tūkst. ūkininkų, dabar likę kiek daugiau negu 120 tūkst. Būdavo normalu, kad kasmet jų gretos sumažėdavo 2–3 tūkst., tačiau šiemet sumažėjimas bus ryškiai didesnis. Taip yra tikrai ne dėl to, jog ūkininkai pradėjo tingėti. Ūkininkavimas tapo „monkey business“ – nepelningu verslu.

– Gal šias problemas padėtų spręsti ir apskritai ūkininkavimą gelbėtų naujas viso sektoriaus instrumentas – Lietuvos agroparlamentas?

– Lietuvos agroparlamento (LAP) idėja atsirado tada, kai buvo galutinai įsitikinta, jog nėra šalyje organizacijos, kuri atstovautų visam agro sektoriui plačiaja prasme ir  pradėta ieškoti, kokiu geriausiu būdu būtų galima atstovauti ūkininkų interesams. Tapo aišku, jog ūkininkų skaičius mažėja dėl Lietuvos žemės ūkio pirminėje gamyboje sukuriamo didžiulio bendrojo vidaus produkto. Politikams šio sektoriaus problemų sprendimas turėtų būtų prioritetas. Deja. Žemės ūkis sukuria labai daug darbo vietų žemės ūkį aptarnaujantiems verslams, žemės ūkio produkcijos perdirbėjams.

Lietuvoje nėra tokios asociacijos, kuri apimtų visas kaimo problemas, įskaitant ir vyraujantį kaimo verslą – žemės ūkį, taip pat ir kitus verslus, kurių pajamos yra iš agrosektoriaus. Tai turėtų padaryti LAP.

Lietuvos agroparlamento forumas jau buvo susirinkęs lapkričio 17 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Jame išdiskutuota situacija ir priimtas Komunikatas dėl padėties žemės ūkyje ir aplink jį. Tai labai reikšmingas dokumentas, brėžiantis aiškius uždavinius agropolitikai. Agroparlamento steigėjai tikisi, kad LAP idėja patrauks, sudomins platųjį agrosektorių. Vasario 23 d., kaip ir yra numatyta, įvyks plataus masto oficialus kongresas, kuriame LAP išsirinks savo valdymo organus ir pradės savo veiklą kaip asociacija.

– Kokie iššūkiai Lietuvos ūkininkų laukia 2024 metais?

– Manau, jog yra vilties sulaukti geresnių metų. Šiemet pradėtas įgyvendinti SP kitąmet bus mažiau pakeistas. Bus praėję daugiau laiko, ūkininkai bus sugebėję rasti sprendimų, kaip prisitaikyti pelningai dirbti pagal suformuotą naująją žemės ūkio politiką.

Tie, kurie sugebės būti lankstūs ir prisitaikyti, gal kažkiek ir pajaus lengvumą. Bet nesame apsaugoti nuo kur kas baisesnių dalykų. Dažnai kalbame apie karą, kuris apima vis daugiau pasaulio regionų. Karo grėsmė niekur nesitraukia ir nuo mūsų.

Tačiau bet kokiu atveju, bet kokioje situacijoje laimi optimistai – žmonės, ieškantys sprendimų. O pralaimi matantys tik beviltišką situaciją, neieškantys jokių išeičių. Net ir pačios sudėtingiausios krizės kažkam – naujų galimybių metas.

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.