Laivyba Lietuvoje kyla, bet per lėtai

Vidaus vandenų kelių direkcija (VVKD) nuveikė puikų darbą – pastatė 500 bunų, kurios valo ir gilina Nemuną. Pastatė 5 plaukiojančias degalines kateriams, bet to nepakanka – norisi daugiau. Lenkijoje ir kitose valstybėse upės ir kanalai naudojami ženkliai intensyviau. Kuriasi nuomos, nakvynės ir maitinimo verslai, kurie leidžia šeimoms turėti mažus, bet tvarius verslus. To norėtųsi ir Lietuvoje. Nesustoti ties tuo, kas vyksta paskutinius kelis metus.

Tenka plaukioti laivu ir džiugu, kad dabar netenka teršti gamtos pilant kurą iš bakelių, nes VVKD įrengė degalines. Įsivaizduokite, kaip reikia 200 litrų degalų baką pripildyti su 20 litrų bakeliais. Kad ir koks taiklus būtumei, tikrai dalis kuro pateks į vandenį, ir nė vienas Lietuvos gamtą mylintis žmogus to nenori.

Taip pat VVKD sutvarkė Nemuno vandens kelią nuo Kauno iki Nidos – džiugu matyti švytinčius kelią žyminčius ženklus, kurie saugiai nukreipia laivavedį ten, kur galima plaukti. Bet ir vėl yra vienas BET, Nemunas perkirstas hidroelektrinės. Reikia šliuzo, kuris, kaip ir žuvitakis, yra privalomas kiekvienai elektrinei.

Nebaigti darbai – užkištas Šventosios uostas, mažų laivų uostai Nidoje ir Klaipėdoje. Klausimas, gal galėtume turėti uostą Palangoje, kur visi verslininkai paplotų, kad galės uždirbti daugiau, nes galės konkuruoti su Nida.

Laukia sunkūs darbai ir norėtųsi, kad jie būtų daromi daug greičiau. Lietuva yra vandens kraštas. Tai yra milžiniškas turtas. Norėtųsi Kuršmarėse matyti daugiau Norvegijos, Švedijos ir Suomijos bei Baltijos šalių vėliavų, su kuriomis turistai per Baltiją atlauktų į mūsų turizmui patrauklią gamtos idilę.

Galiausiai, kur mūsų laivybos pramonė, kuri buvo plėtota tarpukaryje, Nemune ties Kaunu formavosi kamščiai prekybinių laivų, kurie ekologiškesni ir pigesnis transportas nė sunkvežimis.