LAMMC pristato agrarinių ir miškų mokslų naujausius tyrimus (2)

LAMMC nuotolinės konferencijos buvo surengtos sausio 16, 18, 23, 25, 30 ir vasario 1 d. Šiandien siūlome trijų naujausių diskusijų vaizdo įrašus – apie dirvožemių išsaugojimo būdus ir priemones, darnią miškininkystę, sodininkystės ir daržininkystės aktualijas.

Agrogeninių bei miškų dirvožemių našumas ir tvarumas

Dalyviai diskutavo apie dirvožemio išsaugojimo būdus ir priemones. Konstatuota, kad anglies kaupimas dirvožemyje yra ribotas, apie 19 % šalies žemės ūkio naudmenų anglies potencialas yra pažeistas. Siekiant išsaugoti dirvožemį, taikomos priemonės turi būti labiau tikslinės, parama teikiama ne tik už pievų atkūrimą, bet ir už ekologinių naudmenų įkūrimą.

Akcentuota, kad prieš reikalaujant ką nors atkurti, turimus išteklius reikėtų peržiūrėti ir įvertinti ne tik gamtosauginiu atžvilgiu, bet ir kada ekonominiam rentabilumui padaroma mažiausia žala.
Kitas diskusijos aspektas – ar agromiškininkystė galėtų konkuruoti su tradiciniu ūkininkavimu? Renginio dalyvių nuomone, vietovės, kuriose nepelninga ūkininkauti, turėtų būti atiduodamos kitai veiklai ir už tai teikiamos kompensacijos, nes atitinka viešąjį interesą – prisideda prie tvaresnio gamtovaizdžio kūrimo.

Darni miškininkystė ir globalūs pokyčiai

Nuotolinės diskusijos dalyviai klausė, ar Lietuvai sparčiai tampant atsinaujinančios energetikos šalimi bus užtektinai medienos biokurui? Ar jos užteks visai Europos Sąjungai, ar teks įsivežti iš trečiųjų šalių? Konstatuota, kad nuo 2030 metų biomasės iš medienos naudojimas turėtų sumažėti, bus ieškoma alternatyvių šilumos šaltinių.

Kaip vienas iš problemos sprendimo būdų galėtų būti miškininkavimo efektyvumo didinimas. Lietuvoje yra didelis ugdomųjų kirtimų panaudojimo biokuro gamybai potencialas, o brandžios medienos naudojimas kurui yra neperspektyvus.

Klimato kaitos aspektu padaryta išvada, kad medžiams reikia leisti prisitaikyti prie kintančių sąlygų, ir vienos rūšys tai padarys geriau, kitos galbūt išnyks.

Sodininkystė ir daržininkystė: agrobiologiniai pagrindai ir technologijos

Dėl geografinės padėties ir nepalankių klimatinių sąlygų šalyje užauginama mažai vaisių ir daržovių, daug jų importuojama ir nepakankamai suvartojama pagal dietologų rekomendacijas. Uždaro grunto (vertikalioji) daržininkystė ne visada yra išeitis, nes ji yra imli energiniams ištekliams. Reikėtų naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir orientuotis į savikainos mažinimą.

Tyrimų duomenimis, plačiausiai yra auginami tik 12–20 rūšių augalų, o 50 % kalorijų yra gaunama tik iš 4 rūšių augalų, t y. apsiribojama tik keliomis augalų rūšimis.

Daugiau dėmesio reikėtų skirti vartotojų švietimui ir mokymui, nes jų pasirinkimą didele dalimi lemia pasiūla. Stambesni gamintojai turi didesnes galimybes reklamuoti savo produkciją. Mokslininkų teigimu, svarbus yra preciziškumas – net ir nedideli pokyčiai gali būti esminiai, kai kalbama apie produkcijos gamybos grandinę.
Dar vienas aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį – maisto švaistymas. Apskaičiuota, kad laikymo ir perdirbimo metu išmetama apie 50 % užaugintos produkcijos, todėl išsprendus šią problemą ir plačiau taikant beatliekes technologijas būtų galima reikšmingai sumažinti energinių išteklių naudojimą.

Šaltinis: LAMMC