Latvijoje žemės ūkyje paskelbta ekstremalioji valstybės lygio situacija

Dėl šio potvarkio ūkininkams, nukentėjusiems dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, už norminiuose aktuose nustatytų įpareigojimų nevykdymą nebus taikomos sankcijos. Kita vertus, kredito įstaigos ir kitos finansų įstaigos, atsižvelgdamos į ekstremaliosios situacijos būklę, 2025 m. dėl nepalankių oro sąlygų nukentėjusiems ūkininkams galės taikyti įvairas lengvatas, tokias kaip pagrindinės paskolų sumos atidėjimas, palūkanų mokėjimų peržiūrėjimas, mokėjimo grafikų keitimas be baudų ir kt.

Taip pat kiti Latvijos sutartiniai partneriai ir tarptautinio bendradarbiavimo partneriai galės įvertinti galimybę netaikyti baudžiamųjų sankcijų tiems ūkininkams, kurie 2025 m. nukentėjo dėl nepalankių meteorologinių sąlygų.

Pasak žemės ūkio ministro Armands Krauzės, nuo gegužės mėnesio užsitęsusios liūtys labai pakenkė šių metų derliui, jo gali būti neįmanoma nuimti: "Grūdai, rapsai ir žirniai jau pradeda dygti varpose ir ankštyse, daržovės pūva dirvoje, tačiau užmirkusi dirva neleidžia įvažiuoti į lauką su sunkiąja technika ir nuimti derlių. Jei anksčiau atrodė, kad problemos paliečia tik dalį Latvijos, tai šiuo metu visoje Latvijoje susiklostė labai sudėtinga situacija".

Pasak kaimyninės šalies Žemės ūkio ministerijos pranešime cituojamo ministro žodžių, vietomis derliaus visai nebus arba jis bus tokios žemos kokybės, kad tiks tik pašarams, o ne maistui. Be to, oro sąlygos veikia visus žemės ūkio sektorius – gyvulininkystę, grūdininkystę ir daržininkystę, sodininkystę...

Tokia padėtis kelia grėsmę ūkininkų gebėjimui vykdyti finansinius ir tiekimo įsipareigojimus, ypač eksporto srityje, kur grūdai yra vienas iš svarbiausių Latvijos eksporto produktų. Sutarčių nevykdymas gali turėti rimtų teisinių ir finansinių pasekmių, atsiliepti pramonės reputacijai ir šalies eksporto pajėgumams.

Vietovėse, kur derlius žadėjo būti geras, dabar derliaus nuėmimo metu kombainams ir kitai žemės ūkio technikai neįmanoma patekti į įmirkusius laukus. Jei derliaus nuimti nepavyks, ūkininkams tai bus treti iš eilės nuostolingi metai.

Kartu ūkininkai raginami ir toliau teikti informaciją Kaimo paramos tarnybai apie nepalankių sąlygų paveiktas vietoves, nurodant paveiktų plotų ir pasėlių mastą. Žemės ūkio ministerija jau atkreipė Europos Komisijos dėmesį į sudėtingą situaciją Latvijos žemės ūkyje ir paragino Latvijos ūkininkams kompensuoti patirtus nuostolius iš ES biudžeto.

Šiuo metu į įvertintą 63 mln. eurų nuostolį dar neįskaičiuota per pastarąsias dvi savaites liūčių padaryta žala. Todėl jau laiku kreipėmės į Europos Komisiją su prašymu dėl ES paramos, o su pastarųjų savaičių duomenimis tai darysime dar kartą – papildysime pateiktą informaciją, taip pat pridėsime naujausius duomenis apie situacijos raidą", – sako žemės ūkio ministras Armands Krauze.

Parengė ŪP portalas