Pienininkystės ūkis: ar skaičiuojate pieno gamybos savikainą?

Primilžis

Analizuojant duomenis, savanoriškai tyrime dalyvaujantys ūkiai suskirstyti į dvi grupes pagal melžiamų karvių skaičių: 1 grupė – ūkiai, kuriuose laikomas nuo 7 iki 199 melžiamų karvių ir 2 grupė – ūkiai, kuriuose laikoma daugiau nei 200 melžiamų karvių.

2024 m. pirmosios grupės ūkių klasteryje vidutinis melžiamų karvių skaičius buvo 66 karvės, pieno primilžis iš karvės per metus siekė 9 488 kg, o ūkio bendra pieno produkcija – 626 181 kg. Antrosios grupės ūkių klasteryje vidutiniškai laikoma 798 melžiamos karvės, vidutinis pieno primilžis iš karvės per metus siekė 10 904 kg, o bendras pieno primilžis – 8 701 645 kg pieno per metus.

Skaičiavimai buvo pagrįsti ūkių pateiktais apskaitos ir valdymo duomenimis, įskaitant pačių ūkininkų atliktą sąnaudų ir kitos ekonominės veiklos vertinimą.

Pajamos

1 grupės ūkių pajamos 2024 m., palyginti su 2023 m., padidėjo 25 proc. ir yra didesnės už penkerių metų vidurkį. Pajamų padidėjimas 2021–2022 m., taip pat 2024 m., atsirado dėl pieno kainų padidėjimo. Apskritai pajamos iš vienos melžiamos karvės 1 grupės ūkiuose per penkerių metų laikotarpį padidėjo 68 proc., nors pieno primilžis reikšmingai nepasikeitė.

2 grupės ūkių pajamos 2024 m., palyginti su 2023 m., taip pat padidėjo. Kaip ir 1 grupės ūkiuose, 2 grupės ūkių pieno supirkimo kaina taip pat padidėjo. Vidutinis grupės karvės primilžis per penkerių metų laikotarpį reikšmingai nepasikeitė. Per penkerių metų laikotarpį 2 grupės ūkių pajamos iš 1 melžiamos karvės padidėjo 64 proc.

Įtakos veiksniai

2021–2022 metų rezultatams galėjo turėti įtakos kovido pandemija ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Matyti, kad 2023 metais rinka prisitaikė, ir pieno kaina, palyginti su 2022 metais, sumažėjo. Savo ruožtu 2024 metais pieno supirkimo kainos kilo dėl padidėjusios pieno paklausos pasaulinėse rinkose.

Abiejų grupių ūkiuose vidutinis primilžis iš karvės per penkerių metų laikotarpį beveik nesikeitė (1,4 proc. 1 grupės ūkiuose ir -4,3 proc. 2 grupės ūkiuose). 2021 metais, palyginti su 2020 metais, pastebėtas padidėjimas, o po to tiek 2022, tiek 2023 metais jis sumažėjo. Nors negalima atmesti galimybės, kad rodiklis pasikeitė dėl pokyčių ūkiuose. Tikėtina, kad ūkininkai buvo priversti koreguoti gamybą, nes padidėjo jos sąnaudos: pabrango trąšos ir atsirado jų įsigijimo sunkumų, taip pat pakilo ​​perkamų pašarų kainos. Galiausiai susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad šiek tiek sumenko pieno produkcija.

Skirtumai

2020 m. pajamų skirtumas, skaičiuojant iš vienos karvės, tarp 2 ir 1 grupės ūkių buvo 1 020 eurų (37 proc.), o pieno primilžio skirtumas siekė 2 038 kg (22 proc.). 2024 m. šie skirtumai buvo atitinkamai 1 545 eurai (33 proc.) ir 1 416 kg (15 proc.) vienai karvei. Pažymėtina, kad 2021 m. pajamų skirtumas buvo 27 proc., o pieno primilžio skirtumas – 17 proc..

Esant didesnei žaliavinio pieno paklausai ir aukštesnei supirkimo kainai, ji padidėja ir mažesniems ūkiams. Tačiau kai rinkoje nėra įtampos, mažiesiems ūkiams pieno supirkimo kaina krenta gerokai labiau. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad mažieji pieno gamintojai turi daug mažesnę derybinę galią ir galimybes daryti įtaką pieno kainai. Todėl ūkiams, ypač mažiems, patariama jungtis į kooperatyvus, taip įgyti didesnę rinkos galią ir galimybę kartu su kitais ūkiais daryti įtaką savo gaminamo pieno kainai, išvadą daro kaimyninės Latvijos ekspertai.

Taip pat jie siūlo atkreipti dėmesį, kad mažinant gamybos sąnaudas svarbiau yra pieno primilžis iš vieno gyvulio, o ne gyvulių skaičius. Savo ruožtu pieno primilžiui įtakos turi karvės veislė ir genetinės savybės bei laikymo sąlygos – pašaro kokybė, tvarto klimatas ir kitos gerovės sąlygos.

Kainos ir savikainos santykis

Kiek pajamų galima gauti iš pieno gamybos, lemia gamybos sąnaudų ir potencialios pieno supirkimo kainos santykis. O pieno savikaina atskleidžia gamybos efektyvumą.

Mažiausia pieno supirkimo kaina Latvijoje buvo 2020 m. – 0,271 euro/kg 1 grupės ūkiuose ir 0,275 euro/kg 2 grupės ūkiuose. Paskesniais 2021 ir 2022 m. fiksuotas kainų padidėjimas. 2023 m. jos reikšmingai sumažėjo, o 2024 m. – vėl padidėjo.

Kadangi didesni ūkiai tiekia daugiau produkcijos, skaičiuojant vienam kilogramui supirkėjai patiria mažesnes logistikos ir administracines išlaidas, todėl gali mokėti didesnę kainą. Dideli ūkiai taip pat turi didesnę derybinę galią. Norėdami išlaikyti tiekėjus supirkėjai turi atsižvelgti į jų poreikius. Mažesni ūkiai tiekia mažesnius kiekius, todėl supirkėjai turi planuoti keliones pienui atsiimti iš kelių ūkių per vieną kelionę, o bendradarbiavimas su kiekvienu ūkiu reikalauja papildomų administracinių išteklių. Supirkėjai kompensuoja šias išlaidas mažindami supirkimo kainą. Mažesni ūkiai taip pat turi daug mažiau galimybių paveikti šį procesą.

Pieno gamybos savikaina 1 grupės ūkiams per pastaruosius penkerius metus svyravo 0,17 euro/kg ribose ir kasmet didėjo. Tai daugiausia lėmė gamybos išteklių ir žaliavų kainų kilimas.

2 grupės ūkiuose pieno savikainos pokyčiai buvo gana netolygūs ir per penkerius metus svyravo apie 0,11 euro/kg. 2022 m. dideli ūkiai sugebėjo optimizuoti gamybą ir sumažinti pieno savikainą iki 0,35 euro/kg, tačiau 2023 m. buvo pasiektas didžiausias per pastaruosius penkerius metus pasiektas 0,47 euro/kg rodiklis (+34 % palyginti su 2022 m.). Tačiau 2024 m. dideli ūkiai vėl sugebėjo optimizuoti gamybą ir sumažinti savikainą iki 0,45 euro/kg. Pieno savikainai įtakos turi gyvulių produktyvumas ūkyje, be to, kuo didesnis pieno primilžis, tuo mažesnė pieno savikaina.

Tendencijos

Vidutinis pieno savikainos ir supirkimo kainos skirtumas per penkerių metų laikotarpį 1 grupės ūkiams buvo 0,03 euro/kg, o 2 grupės ūkiams – 0,04 euro/kg. 2022 m. pieno pardavimo kaina 9 centais už 1 kg pieno viršijo pieno gamybos savikainą. Tai reiškia, kad 2022 m. pirmos grupės ūkiai galėjo padengti savo sąnaudas pieno pardavimo pajamomis. Antros grupės ūkiams 2022-ieji buvo sėkmingi metai, nes kaina 14 centų už 1 kg pieno viršijo savikainą. Tačiau ši tendencija nutrūko 2023 ir 2024 m., kai abiejų grupių pieno savikaina buvo didesnė už pieno pardavimo kainą.

Per penkerius metus pieno supirkimo kaina 1 grupės ūkiams svyravo 0,21 euro/kg ribose, o 2 grupės ūkiams – 0,22 euro/kg. Pažymėtina, kad šiam intervalui įtakos turėjo neįprastai aukštos pieno supirkimo kainos 2022 m.

Tais metais, kai pieno kaina yra didesnė, ūkiai turėtų pasinaudoti geromis rinkos sąlygomis ir taupyti arba atlikti protingas investicijas, kad būtų pasiruošę laikui, kai pieno savikaina bus didesnė nei supirkimo kaina, ir turėtų stengtis sumažinti pieno savikainą, siekdami padidinti gamybos apimtis ir sumažinti sąnaudas.

Sąnaudų struktūra

Norint oprimizuoti pieno gamybos savikainą reikia įsivertinti jos reikšmę, ją sudarančius sąnaudų elementus bei jų dalį sąnaudų struktūroje.

Antrosios grupės ūkiuose pagrindinės sąnaudos pasiskirsto taip: perkami pašarai (27 proc.), darbo užmokestis ir susijusios išmokos (19 proc.), ilgalaikio turto nusidėvėjimas (14 proc.) ir pačių pagamintų pašarų ruošimo sąnaudos (16 proc.). 2023 m. ši dalis sudarė pasiskirstė atitinkamai: 32 proc., 17 proc., 13 proc. ir 21 proc. 2024 m. sumažėjo išlaidos perkamiems pašarams, tai susiję su grūdų kainų mažėjimu, tuo tarpu matoma stabili darbo sąnaudų didėjimo tendencija.

Siekdami optimizuoti pieno gamybą, ūkiai turėtų sutelkti dėmesį į didžiausias sąnaudas. Žinoma, bet kokias priemones (tiek taupymą, tiek investicijas) reikėtų atidžiai apsvarstyti ir suprasti, ar planuojamas taupymas neturės įtakos gyvūnų gerovės sąlygoms, dėl kurių gali sumažėti pieno primilžis, karvių gyvenimo trukmė ir pan. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar planuojamos investicijos leis ilgalaikėje perspektyvoje sutaupyti lėšų arba pakankamai padidinti karvių produktyvumą, kad jas būtų galima laikyti ekonomiškai pagrįstomis.

Parengė Ričardas Čekutis