Latvių žemdirbių asociacijos – stiprėjimo keliu

Yra ir panašumų, ir skirtumų

LŪS pirmininkas, lankydamasis asociacijos „Zemnieku saeima“ valdybos pirmininko J. Lazdinš ūkyje, domėjosi kaimynų žemdirbių savivaldos raida, laimėjimais. Nebuvo aplenkiamos ir problemos. Lietuvos ir Latvijos žemdirbių savivaldos organizavimo keliai, R. Juknevičiaus teigimu, yra ir panašūs, ir skirtingi. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, savivalda – daugiapakopė, bet kartu ir labai segmentuota. Asociacijų labai daug, tačiau ne visos yra matomos, girdimos visuomenėje. Tik struktūriškai sujungtos asociacijos gauna daugiau eterio, gali daryti įtaką žemdirbių naudai, formuojant šalies žemės ūkio politiką.

Latvijos žemės ūkio ministerija yra suformavusi vadinamąjį patariamąjį organą, kuris sudarytas iš daugelio žemdirbių asociacijų deleguotų atstovų. „Teko išgirsti, kad Latvijoje žemdirbių asociacijos iš šalies biudžeto gauna nevienodą paramą veiklai, todėl ir asociacijų lojalumas valdžiai yra skirtingas“, – „Ūkininko patarėjui“ akcentavo LŪS pirmininkas.

 Viena stambiausių, 52 nacionalines gamintojų ir perdirbėjų asociacijas jungianti organizacija, yra Žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo taryba. Latvijai atkūrus nepriklausomybę, 1990 metais veiklą pradėjo Latvijos ūkininkų federacija. Šiuo metu ši federacija vienija 6 600 ūkininkų, o jos valdymo organą – asociacijos tarybą – sudaro 9 regioninės ūkininkų sąjungos, 6 šakinės asociacijos, 153 fiziniai asmenys, uždarosios akcinės arba žemės ūkio bendrovės. Valdyti, derinti interesus, pasak R. Juknevičiaus, tokiame darinyje yra tikrai sudėtinga. Nepaisant sunkumų, iššūkių, asociacija dirba ir yra svarbi.

Latvijos visuomeniniame gyvenime pastebimos ir tokios organizacijos kaip Jaunųjų ūkininkų klubas, Kooperatyvų asociacija, Pienininkų sąjunga, Ekologinio žemės ūkio asociacija ir pan.

Kitas vizito tikslas – telkti jėgas Europos Sąjungos žemės ūkio politikos frontuose. Tiek Lietuvos ūkininkų sąjunga, tiek ir Latvijos žemdirbių asociacija gina savo šalių ūkininkų interesus. „Labai svarbu mūsų šalims turėti vienodą matymą, kad būtume išgirsti kolegų iš Europos Sąjungos“, – teigė R. Juknevičius.

Viena įtakingiausių ir sparčiausiai besiplečiančių asociacijų

„Zemnieku saeima“ – viena įtakingiausių ir sparčiausiai besiplečiančių asociacijų Latvijoje. Asociacijos lyderiai – valdybos pirmininkas J. Lazdinš ir jo pavaduotoja M. Dzelzkalėja-Burmistre.

Latviškasis žemdirbių seimas savo veiklą pradėjo 1999 metais. Vienijo tik 134, bet progresyvius, stipriausius ūkius. Šuo metu šioje asociacijoje – apie 800 visų žemės ūkio šakų narių, valdančių daugiau kaip 662 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų. Asociacijos narių ūkiuose dirba apie 6 tūkst. darbuotojų.

„Latvija yra mažesnė už Lietuvą pagal plotą, bet gerokai miškingesnė. Todėl 662 tūkst. hektarų sudaro daugiau kaip pusę visos Latvijos žemės ūkio naudmenų“, – pastebėjimais dalijosi LŪS pirmininkas.

Asociacijos gyvavimo pradžioje girdėjosi priekaištų, kad susivienijo tik stambūs ūkininkai. Dabar asociacijai priklauso ir 1 ha, ir kelis tūkstančius ha žemės turinčių narių. Asociacijos siekis yra atstovauti kuo platesniam Latvijos žemdirbių ratui.

„Būtent ši asociacija tapo branduoliu labai sėkmingai Latvijoje startavusio ir vėliau iki 1 117 narių pagausėjusio kooperatyvo „Latraps“, prekiaujančio grūdais, juos eksportuojančio į 30 pasaulio šalių. „Zemnieku saeima“ labai prisidėjo, organizuodama kooperatinį judėjimą“, – redakcijai pasakojo R. Juknevičius.

LŪS pirmininkas sakė, jog „Zemnieku saeima“ yra pirmo lygio asociacija, kai ūkininkas automatiškai tampa jos nariu, turi balsavimo teisę, yra tiesioginis sprendimų priėmėjas. Taip asociacijos vadovai pasielgė tikėdamiesi sutaupyti administravimui reikalingų lėšų, centre sutelkė darbuotojus, neišskaidė jų po įvairias šalies vietoves.  „Sekasi jiems gerai, nors ir nelengvai, nes asociacija beveik negauna paramos iš Latvijos biudžeto. Tačiau iš surenkamo nario mokesčio sugeba išlaikyti biurą ir 12 darbuotojų. Darbuotojai ne tik atlieka tiesioginį savo darbą, bet ir konsultuoja žemdirbius bei užsiima kitomis veiklomis. Labiausiai nustebino ir įkvėpė latvių ūkininkų pasitikėjimas savo organizacija, supratimas, kad ją reikia išlaikyti“, – sakė ŪP pašnekovas.

Žiemgalos ūkininkus skriaudė gamta

Netoli Lietuvos pasienio, Duobelės savivaldybėje, Krimūnoje, įsikūręs J. Lazdinš, kaip ir kiti Žiemgalos ūkininkai, šią vasarą nukentėjo nuo gamtos siautėjimo. Nukentėjo ir Lietuvos pasienio miestelis Žagarė.

„Latvijos ūkininkai, pajautę stichijos jėgą, džiaugėsi, kad liko nesuniokoti bent trečdalis laukų. Tai – didžiausia ir skaudžiausia šių metų problema. Su kolegomis kalbėjome ir apie riziką prarasti derlių. Sudėtinga ūkininkams, kurie yra ir verslininkai, numatyti savo ateitį, investuoti. Neatspėsi juk, kaip pasisuks politika. Permainų metu sunku priimti teisingus sprendimus“, – akcentavo LŪS pirmininkas R. Juknevičius.

Raimundo JUKNEVIČIAUS ir redakcijos nuotraukose – LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, „Zemnieku saeima“ valdybos pirmininkas Juri Lazdinš, „Zemnieku saeima“ valdybos pirmininko pavaduotoja Maira Dzelzkalėja-Burmistre.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.