Gero derliaus paslaptis
Klaipėdos krašte gyvenanti Kristina Jasmane trejus metus augina cilindrines plaušenes. Pirmas derlius padovanojo du vaisius, bet jie nespėjo subręsti. Antras derlius buvo dar menkesnis, užtat užmegztas vaisius spėjo užaugti ir jį jau buvo galima džiovinti, gaminti kempinėles, o jo sėklas daržininkė pasiliko trečiam sezonui, kuris kaip tik buvo itin sėkmingas.
„Parduotuvėje pirktos sėklos buvo labai nedaigios, užtat mano užaugintos plaušenės sėklos dygo kuo puikiausiai ir kiekvienas augalas užaugino po 4–5 vaisius, – ne tik sėkme, bet ir galimybe pačiai užsiauginti geros kokybės kempinėlių džiaugėsi daržininkė. – Ir praustis smagu, ir indus gerai plauna, kempinėlės gausiai putoja ir kur kas geresnės nei pirktinės.“
Plaušenės nėra lepūs augalai, be vargo auga tiek šiltnamyje grunte, tiek vazone šiltnamyje ar balkone. svarbu, kad būtų parinkta saulėta, šilta vieta. Pašnekovė sakė, vieną daigą palikusi augti lauko inde, skirtumas tik toks, kad jis subrandino vos vieną vaisių.
Vis tik greičiausiai gero derliaus paslaptis slypi žieduose. „Per trejus metus supratau, kad jeigu noriu sulaukti daugiau vaisių, reikia padirbėti vietoje bitutės“, – netikėtu atradimu pasidalijo Kristina.
Plaušenės formuoja dviejų tipų žiedus – vyriškus ir moteriškus. Juos atskirti nesunku, nes moteriškas žiedas jau iškart turi vaisiaus užuomazgą, o vyriškasis – ne. Taigi belieka vyriško žiedelio žiedadulkes pernešti ant moteriškojo. „Nuskinu vyrišką žiedelį ir juo „subučiuoju“ moteriškuosius, – apie kruopštumo reikalaujantį darbą pasakojo daržininkė. – Kartais būna apmaudu, kad moteriški žiedeliai žydi, o vyriškųjų tuo metu nesimato. Arba kartais pasitaiko, kelias dienas nepatikrinu žiedų, tai, žiūrėk, ir nukrito kuris nors.“
Sėklas daigina „sraigėje“
Plaušenės vegetacinis periodas nėra trumpas, trunka apie 150 dienų, tad, kaip ir paprikas, sėti reikėtų vasario antroje pusėje. Iš Kristinos išaugintos plaušenės išimtos sėklos sudygo vos per kelias dienas. „Nesėjau jų į žemę, bet susukau į vadinamąją sraigę. Ant celofano juostos dėjau popieriaus juostą, ant jos išdėliojau sėklas ir užklojau dar vienu popieriaus sluoksni. Po to susukau į ritinėlį, įmerkiau į stiklainiuką su vandeniu ir pastačiau ant šildomų grindų, įšylančių maždaug iki 25 °C temperatūros. Kad drėgmė išsilaikytų ilgiau, ant viršaus dar uždėjau maišelį. Po 2 ar 3 dienų sėklytės įtrūko ir šaknelės pradėjo augti gilyn į vandenį, o lapeliai skleistis į viršų“, – apie rečiau daržininkų taikomą daiginimo būdą pasakojo pašnekovė.
Kai skilčialapiai išsiskleidė, ji vadinamąją sraigę išsuko ir atsargiai po vieną daigelį iki pat lapelių įsodino į daigams skirtą smulkios frakcijos žemę. Plaušenes augintoja pataria sodinti iškart į didesnius, 1–2 l talpos vazonus.
Į šiltnamį šie augalai iškeliavo kartu su pomidorų, agurkų ir pepinų daigais, praėjus šalnų pavojui, maždaug kovo pabaigoje. Sodindama į duobutes pašnekovė įbėrė vermikomposto, pelenų ir žuvų miltų mišinio. Augalams įsišaknijus, kaip ir pomidorus ar pepinus tręšė ekologiškais biostimuliantais, kiaulpienių ir garšvų raugu.
Kelios plaušenės augo šiaurinėje pusėje, kur mažiau saulės, kitos, priešingai, – pietinėje ir šviesos gavo daugiau. Tačiau didesnio skirtumo tarp jų augimo ir derliaus pašnekovė nepastebėjo. „Kasmet joms parenku vis kitą vietą šiltnamyje, bet nepastebėjau, kad didesnis arba mažesnis saulės kiekis joms nepatiktų. Rašoma, kad vieta turi būti saulėta, karšta, neperpučiama vėjo ypač sodinant lauke. Šiltnamyje sėkmingai augo ir brandino vaisius tiek pietinėje, tiek šiaurinėje jo pusėje“, – teigė K. Jasmane.
Vis tik drėgmę šie augalai mėgsta, laistyti tenka kartą per savaitę, o kai labai karšta ir dukart.
Plaušenių vaisiai primena didelius ilgus agurkus, bet tai ne vienintelis panašumas. Šis vienmetis lianinis augalas, kaip ir agurkai, atkakliai kopia aukštyn. Pagrindiniam stiebui ūgtelėjus ir suformavus 10–15 lapų, Kristina rekomenduoja nukirpti viršūnę. Tai ne tik pristabdys intensyvų augimą, bet ir paskatins augalą formuoti daugiau šoninių ūglių – būtent ant jų kraunami moteriški žiedai. Vis tik pašnekovė patrumpina ir šiuos šoninius, kai jie užaugina apie 10 lapų.
„Kai viršūnėje vėl susiformuoja 10–15 lapų, ją dar kartą reikia nugnybti. To nedarant stiebas gali vytis aukštyn ir apie 6 m, – perspėja augintoja. – Be to, stiebdamasis į viršų augalas išnaudoja daug energijos, tad mažiau jos tenka vaisių brandinimui. Nereikėtų augalams leisti auginti ir visų užmegztų vaisių, verta palikti ne daugiau nei 7–10. Naujus ūglius ir vaisius reikia pašalinti, tada likusieji spės sunokti.“
Nokstantis vaisius lengvėja
Kada reikės nuskinti vaisių, suprasti nesunku, nes bręsdamas lengvėja, pamažu keičia spalvą, gelsta, o išdžiūvę tampa šviesiai rudi. Kad augalui būtų lengviau nokinti vaisius, labiau subrendusius reikėtų nuskinti, kitus palikti. „Pirmuosius nuskyniau rugsėjo pabaigoje, paskutiniuosius – lapkritį, prieš pat didesnes šalnas. Pašalę vaisiai ima gesti, tad geriau per ilgai nedelsti“, – primena Kristina.
Nuskintus vaisius ji pakabina šiltesnėje patalpoje, kad išdžiūtų. Kabėdami jie dar toliau bręsta: paruduoja, galutinai sunoksta sėklos, tad vaisių pakračius, skamba it barškutis. Pasak pašnekovės, tada jau galima lukštenti: „Perpjovusi iškratau sėklas, nulupu ir švariai išplaunu. Po to supjaustau patogiais gabalėliais ir naudoju kaip kempinėles.“
Jos, pasak daržininkės, tinka ne tik indams plauti. Odos šveitimo procedūras mėgstančioms moterims tokia kempinėlė labai praverstų. Kristinos auginamos cilindrinės plaušenės faktūra šiek tiek švelnesnė, nebraižo odos, maloniai pamasažuoja ir nušveičia. „Po šiųmečio derliaus išmečiau visas pirktines kempines“, – prisipažino ji.
Iš šių neįprastų vaisių galima pagaminti ir didesnę plaušinę nugarai pašveisti, tereikia 4 ar 5 penkis susiūti ir galuose pritvirtinti kilpas, kad būtų patogiau laikyti rankose.
Kristinos JASMANE nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.