Laužai pakaunėje kvietė vienytis

Prasilenkia su sveiku protu 

„Laužai simbolizuoja viltį. Galbūt, jais sušildžius premjerės širdį, ištirps ir žemės ūkio problemos. Tačiau simbolizuoja jie ir pavojų. Juk nuo seno lietuviai, iškilus pavojui, uždegdavo laužus“, – lydėdamas „Ūkininko patarėjo“ korespondentę iki kai kurių laužų, aiškino Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius. Pasak jo, visuose žemės ūkio sektoriuose yra daugybė nelogiškumų. Valdžia sako, kad reikia prisitaikyti prie klimato kaitos, neteršti gamtos, tačiau elgiasi priešingai. Pavyzdžiui, akmens anglims akcizas yra 6 kartus mažesnis nei naftos dujoms, nors anglys yra taršesnės. Vadinasi, valdžia skatina naudoti taršesnį kurą. Pernai per sausrą ūkininkams, susirūpinusiems, kad pristigs pašarų, neleido kaimynų pievų nusišienauti. Skandinavijos šalyse leidžia saugiai išpilti srutas laukuose, atsižvelgus į gamtos sąlygas, Lietuvoje – neleidžia. Iš dirbamų laukų daro šlapynes, pievas. 

„Buvau Danijos pieno ūkyje. Jame žurnalų pildyti reikia mažiau nei paprastame ūkyje, o Lietuvoje – daugiau. Mūsų ūkininkai grūdus iš laukų, trąšas į juos veža sunkvežimiais, tačiau valdžia draudžia į juos pilti žaliąjį – lengvatinį – dyzeliną. Neatsiklausia vartotojų, kokią įtaką šalies ekonomikai padarys iki 304 Eur/t padidintas akcizas naftos dujoms. Latvijoje jis – 0, Lenkijoje – 13 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t. Sprendimai prasilenkia su sveiku protu, žemės ūkį daro nekonkurencingą“, – piktinosi M. Maciulevičius.

Stiklainiuose – mėšlas

Daugiausia žmonių būriavosi Genutės ir Juozo Staliūnų žemėje Kaniūkų kaime. Degė du laužai: šių ūkininkų ir ŽŪB „Čekiškė“. Juos supo abiejų ūkių darbuotojai, atvyko žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „BIO LEUA“ vadovas Nikolajus Dubnikovas, gretimų laukų savininkai, pavyzdžiui, Regina Bernatonienė. Moteris atsivežė du trijų litrų talpos stiklainius su mėšlu juose. Pasak ūkininkės, tai – mėšlo talpyklos alternatyva. Jei Žemės ūkio ministerija neleidžia mėšlo į laukus išvežti, kai leidžia gamtos sąlygos, tegu jį, sudrėbtą į stiklainius, pati ir saugo.

„Kompensacijos už žvėrių daromą žalą – juokingos. Pernai neužaugo cukriniai runkeliai, nes juose vis pasirodydavo 80–100 elnių. Kompensacijos gavome 7 tūkst. Eur. – beveik dvigubai mažiau, nei gautume pardavę derlių“, – į pamiškės lauką, kuriame runkelius trypė žvėrys, ranką tiesė ūkininkė G. Staliūnienė.

„Labai skriaudžia ūkininkus. Anekdotas: žmonės išpardavė karves, suarė pievas, o kur dėti šieną, jas atkūrus?“ – stebėjosi „Čekiškės“ vadovas Valdas Bubliauskas. 

Žemės ūkis žengia atgal

„Valdžia nelinkusi ūkininkams padėti, jų nesiklauso. Tik sunkina gyvenimą. Nurodo, ką auginti, mažina išmokas. Kadangi jų laiku nesumokėjo, negaliu pirkti dabar su nuolaida parduodamų trąšų, augalų apsaugos priemonių. Esu įsigijęs 12,5 ha dvarelio žemės. Prieš Naujuosius metus gavau laišką, kad didžiojoje jos dalyje – 8,5 ha – turiu atsėti pievą. Kur dėti tą žolę, šieną? Labai išaugo žemės mokestis: pernai atidaviau 4 700 Eur, o anksčiau – 1 600 Eur. Ūkio finansiniai galai nesueina ir todėl, kad išbrango trąšos, žemės nuoma, didėja atlyginimai darbuotojams, o grūdų supirkimo kainos sumažėjo“, – ŪP nemalonius faktus klojo ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius, savo sklype Šašių kaime laužą kurstęs su kaimynu ūkininku Benediktu Masaičiu.

„Per tokį orą neišeitų tiek daug žmonių kūrenti laužų be rimtos priežasties. Išėjome iš nevilties. Mums netinka, ką nuleidžia galvos, nieko bendro neturinčios su žemės ūkiu. Reikia tai stabdyti. Priešingu atveju teks pašalpų prašyti. Mes galbūt išgyvensime, o vaikams teks kelti sparnus arba lankstytis prieš tuos, kurie krausis turtus. Sužlugdyta kiaulininkystė, pienininkystė, paukštininkystė, dabar atėjo eilė grūdininkams. Pikčiausia, kad seminaruose dalyvaujantys ministrai, viceministrai sako ūkininkams vienaip, o grįžę padaro savaip. Kai darbymetis, nespėjame pildyti žurnalų, tam jau reikia samdyti žmogų. Neužpildai laiku ar reikiamai, gauni per galvą – prasideda sankcijos. Mums reikia dirbti – ne popierizme skęsti“, – ŪP guodėsi Rimvydas Petreikis, savo lauke Vandžiogaloje deginęs laužą su sūnumi Petru, kitais ūkininkais.

Ne priešrinkiminė akcija

Dažną laužą kurstė ūkininkai tėvai ir sūnūs, neretu atveju – po tuo pačiu dangaus lopu, po kuriuo prakaitą liejo jų seneliai, protėviai, dirbdami savo ar svetimą žemę.

„Tėvai paliko vaikams ūkį. Jie, pamatę, kad nėra naudos iš gyvulių, juos pardavė, suarė pievas, o ministras liepia atsėti – Kęstučiui Navickui rūpi paukščiukai ir pakraščiukai. Jei jis užstotų ūkininkus, išsispręstų daugelis žemės ūkio problemų. Tačiau su kita valdžia smaugia ūkininkus nuolat didinamais reikalavimais“, – žmones nuo žemės nuvarančias aplinkybes vardijo ūkininkas Rimantas Šidlauskas. Prie laužo jo žemėje Žemaitkiemyje buvo sūnus Tomas, aplinkiniai ūkininkai.

„Įlindus į tą balą, nėra kur dėtis. Lizingu pirkau techniką, liko dvejus metus mokėti, o palūkanas pakėlė. Diržus veržtis turėtų Seimo nariai – galvoti, ką daryti, kad žemės ūkis kiltų. Ir „žalieji valstiečiai“ cirkų pridirbo, kai buvo valdžioje. Nežinau, už ką balsuoti“, – sakė ūkininkas R. Šidlauskas. 

Nesąmonės nervina

Romas Majauskas savo žemėje Vigiuose su sūnumi Vyteniu sukrovė laužą iš savo miško nuvirtusių uosių. Pasak ūkininko, sūnus buvo skeptiškai nusiteikęs laužų akcijos atžvilgiu. Nuomonę pakeitė, šįmet iš giedro dangaus nukritus prievolei pilti lengvatinį dyzeliną tik į traktorius. Daugelis ūkininkų grūdus iš laukų veža sunkvežimiais, trąšų, detalių, sėklų parsiveža ir visureigiais, kitais automobiliais. Traktorius, nedideliu greičiu gabendamas automagistrale grūdus, kitą derlių, ne tik trikdys eismą. Į aplinką išmes daugiau teršalų nei sunkvežimis, vilkikas.

„Ar kas nors iš naujosios tvarkos rengėjų apie tai pagalvojo? Valdžia nuolat sugalvoja nesąmonių, nervinančių ūkininkus, trukdančių jiems dirbti. Einama link to, kad ūkininkui vis mažiau liktų pinigų. Jis, priverstas dirbti už ačiū, ieškos, kur geriau pragyventi, o į ištuštėjusią Lietuvą atvyks „babajai“ ir kiti svetimšaliai“, – mintimis su ŪP dalijosi R. Majauskas. Pasak jo, ne tie laikai, kad ūkininkai dirbtų arkliukais. Žaliojo kurso tikslai siektini, padedant ūkininkams įsigyti gamtą tausojančią techniką, įrangą, pavyzdžiui, jutiklius, prijungiamus prie purkštuvų ir jiems nurodančius, kur kiek pilti trąšų, augalų apsaugos priemonių. Tuomet vandens telkinių ir miško pakraščiai būtų dirbami, tačiau juose niekas iš purkštuvų netrykštų. Valdžia galėtų padėti įkurti ir laboratorijas, išsamiai ištiriančias dirvožemį.

Neleis sugriauti

„Valdžia prisidirbo. Kur aritmetika? Sako, reikia mažinti CO2 kiekį, o verčia pūdyti žolę. Išmokos už pievas juokingos, išlaidos jas tvarkant – didelės. Tuščias darbas. Kokia valstybei nauda, jei toje žemėje neauginami grūdai, kitos kultūros, už kurių parduotą derlių jai byrėtų mokesčiai? Atrodo, valstybei reikia pinigų, bet dėl negamybinių plotų ir pievų atsėjimo ji per metus neteks 27 mln. Eur mokesčių. Posėliui perki sėklas, jas sėdamas terši gamtą, nes naudoji degalus, o naudos – nulis. Geriausias žieminių kultūrų sėjos laikas yra rugsėjo 10–25 d. Jas pasėjus posėlio vietoje spalio pradžioje, kaip reikalaujama, derlius būna prastesnis, nes rudenį nelieka laiko įsikrūmyti. Be to, vėliau sėjant reikia didinti sėklos normą nuo 160 kg/ha iki 250–260 kg/ha“, – tai dalis problemų, kurias ŪP dėstė Arūnas Dirmeikis su sūnumi Tomu, laužą su kitais ūkininkais deginę Kampiškiuose.

„Kosmosas: turiu 80 ha, atsėti turiu 10 ha pievų. Grūdus džioviname naftos dujomis. Kosmosas ir jų akcizas“, – apgailestavo jaunasis ūkininkas Paulius Jagėla, su tėvu Eitvydu, kitais vyrais laužą kurstęs Giraitėje.

„Kai kurie ūkininkai iš turimų 150 ha turi atsėti 50 ha. Kokia prasmė tiek daug? Valdžia nurodinėja, kaip ūkininkauti, Briuselyje nekovoja dėl žemdirbių. Juos mato kaip gamtos teršėjus. Labiau susivieniję, stengsimės valdžiai neleisti sugriauti, ką sukūrėme“, – ŪP tvirtino Andrius Rudinskas, laužavęs Butkūnuose su savo tėvo Leono ūkio darbininkais.

Autorės nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Prie laužo Giraitėje pirmas dešinėje – ūkininkas Paulius Jagėla, šalia jo – Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.