Ledai pajudėjo

Žemės ūkio ministras Andrius PALIONIS:

„Įstatymai bei kiti teisės aktai ir priimami tam, kad šių sklypų pirkimas pajudėtų iš mirties taško. Manau, kad suinteresuotas yra ir žemės ūkio sektorius. Dabar ūkininkai turi nuomos sutartis ir realiai privalo deklaruoti tą sklypą, kurį nuomojasi. Bet dažnu atveju būna, kad tas mažas sklypukas yra patogesnis kolegai, su kurio žeme ribojasi. Jiedu tokiais sklypais galėtų susikeisti, bet iki šiol to padaryti negalėjo. Manau, kad kai bus įregistruoti pardavimai ir patvirtintos nuosavybės teisės, ūkiai galės patys sklypais susimainyti ir taip susikonsoliduoti didesnius sklypus.

Tokios pataisos – sveikintinos, kad tik greičiau tai įvyktų, ypač su mažais sklypais. Kodėl tiek daug metų dėl to nieko nebuvo daryta, reikėtų klausti buvusių valdžių. Dabar reikia kuo greičiau leisti žemdirbiams išpirkti iš valstybės sklypelius. Pamatysime, koks bus suinteresuotumas, kokios bus įsiterpusių valstybinių sklypų, apribotų iki 3 ha, pirkimo apimtys. Tada galėsime mąstyti apie kitą etapą – didesnių įsiterpusių sklypų pardavimą. Beje, pirminis variantas buvo leisti ūkininkams išsipirkti sklypus iki 10 ha, Vyriausybė sumažino iki 5 ha, besvarstant Seime riba sumažinta iki 3 ha. Didžiausia dalis valstybei priklausančių sklypų yra nedideli – neviršija 1 ha.“

AM pozicija:

„AM padarė viską, kad teisėkūroje mažų valstybės žemės sklypų pardavimas pajudėtų iš mirties taško. Vis dėlto šiame etape ministerija negali teikti jokių garantijų dėl galutinių Seimo sprendimų. Tolesnė sprendimų eiga priklausys nuo diskusijų jame ir parlamentarų balsavimo rezultatų. Seimo AAK šio klausimo pristatymas buvo sklandus ir konstruktyvus, jautėsi bendra pozicija dėl siūlomų pakeitimų.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Matas SKAMARAKAS:

„Yra nemažai ženklų, kad valstybei priklausančių žemės sklypų (ypač mažų) pardavimas gali judėti iš mirties taško, bet tai nėra paprastas ar greitas procesas. Padaugėję sklypų formavimų ir registravimų, spartus valstybės žemės naudojimo augimas, padidėjęs leidimų skaičius parduoti mažus sklypus, aukcionų aktyvumas – visa tai rodo, kad judėjimas vyksta. Manau, kad mažų valstybės žemės sklypų pardavimas pajudės iš mirties taško dėl dabartinės politikos, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklos ir siūlomų įstatymų pataisų. Tačiau tikėtina, kad gali kilti teisinių, socialinių, vertinimo problemų, kurios gali sulėtinti procesą – gali kilti neaiškumų kam ir kaip tie sklypai bus parduodami, ne visi sklypai bus paklausūs ar pelningi pirkėjams.

Turint omenyje ypač didelį lėšų gynybai poreikį, mums įsiterpusių sklypų greitesnis pardavimas yra prioritetas. Svarbiausia, kad 80 proc. bus skirta krašto gynybai, 20 proc. – žemės ūkio investicijoms, skirtoms aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai.“

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Ignas VĖGĖLĖ:

„Ūkininkai įsigytų įsiterpusius sklypus ir galų gale pajudėtų netvarkingų sklypų, kurių yra begalės ir valstybė pati jų neprižiūri, tvarkymas. Atsirastų galimybė asmenims juos įsigyti ir prižiūrėti, naudoti juos pagal paskirtį. Aš tik į vienintelį dalyką visada atkreipdavau dėmesį ir buvau atsargus  – dėl teisės įsigyti įsiterpusius miškų sklypus, dėl to, kad, mano supratimu, tai galėtų lemti miškų mažėjimą Lietuvoje ir didesnius kirtimus. Tačiau Seimo AAK patikslino, kad kalbama apie žemės ūkio paskirties žemę, miškai į tuos pardavimus neįtraukiami. Tai jei tokie teisės aktų pakeitimai pasirodys ir Seimo plenarinių posėdžių salėje, ir jiems bus pritarta, tai tikrai bus geras poslinkis į priekį.

Manau, kad tam tikrais atvejais iš tiesų ūkininkams yra labai nepatogu, kai tarp privačios žemės sklypų yra įsiterpęs tam tikras valstybei priklausančių žemės ūkio naudmenų gabaliukas. Žemdirbiams būtų patogiau susitvarkyti vieną gražų sklypą ir neturėti įsiterpusių sklypų aplinkui bei taip padidinti savo žemėnaudą. Mano įsitikinimu, tikrai nebloga idėja, leisianti sutvarkyti netvarkomus ir neprižiūrimus žemės plotus.“

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) vadovas Algis GAIŽUTIS:

„Apie tai diskutuojama jau seniai, o tokių nedidelių sklypų, ypač įsiterpusių, palikimas be šeimininkų yra netoliaregiškas. Toks konsolidavimas padėtų turėti racionalesnę žemėnaudą, į valstybės biudžetą gauti trūkstamų pajamų ir, aišku, atsivertų galimybė turėti lėšų investavimui į gynybos reikmes. Nes valstybės biudžete finansavimui trūkstamų lėšų poreikis yra didelis daugelyje sričių, tarp jų – ir gynybai. Todėl šį sumanymą galima vertinti tik teigiamai. Svarstant AM siūlymą Seimo AAK posėdyje, siūliau, kad reikėtų leisti ūkininkams įsigyti ne tik įsiterpusios žemės plotus, bet ir nedidelius įsiterpusius miško sklypelius. Dabar jie yra palikti nenaudojami, todėl būtų racionalesnė žemėvalda, taip sutvarkant ir miškų valdas.

Su tuo susiję ir kiti dalykai, pvz., yra labai didelė painiava – iš kur tie įsiterpę ploteliai atsirado? Atlikus geodezinius matavimus, ribos natūroje atrodo aiškios, o „Registrų centre“ uždėta riba nuo kelių iki keliasdešimt metrų į šoną. Tada vėl reikia koreguoti, taisyti arba atlikti naujus geodezinius matavimus. Be to, dar yra preliminariais matavimais įteisintų sklypų. Todėl kartais sklypas būna netikėtai įsiterpęs, savininkui nežinant. Kai kaimynas pasidaro geodezinius matavimus, pastumdo ribas, tada ir pamato, kad atsiranda netikėtai ne keli hektarai, bet keli arai valstybinės žemės. Tada ir užsiveda visas šitas procesas.

Prieš keletą metų, dar pirmosios prezidento Gitano Nausėdos kadencijos metu, pati Prezidentūra buvo iškėlusi klausimą dėl racionalesnio valstybinės žemės panaudojimo. Jau tada LMSA parengė gana išsamią analizę, pirmiausia – Prezidentūrai, kadangi ji šio siūlymo, kaip racionaliau panaudoti tokius neapskaitomus, nenaudojamus įsiterpusios valstybės žemės lopinėlius, iniciatorė. Ieškota būdų, kaip galėtų atsirasti tokios žemės šeimininkas, kad būtų nauda ir žmogui, ir valstybei. Po Prezidentūros panašią analizę ir siūlymus taip pat teikėme Seimo KRK.

Dėl įsiterpusių žemės sklypelių jau keletą metų patiriame ir kitą didelę bėdą. Pagal Žemės įstatymą, miško paskirties žemė turėtų būti neapmokestinama, tačiau šimtais tūkstančių atvejų miško savininkai yra apmokestinami žemės mokesčiu dėl įvairaus traktavimo – dėl ribų neatitikimo, dėl paskirčių painiavos ir daugelio kitų dalykų. Šita problema ir toliau lieka neišspręsta.“

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkė Danutė KARALEVIČIENĖ:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.