„Lely“ klubas vienija vis daugiau pažangių robotizuotų Lietuvos pieno ūkių

Ūkininkai neabejingi šiuolaikiškai skaitmenizuotai „Lely“ įrangai

Pakruojo dvare surengtame „Lely“ klubo narių susitikime AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas sakė, kad tradicija kartą per metus susitikti melžimo robotų turėtojams gyvuoja nuo pat „Lely“ klubo įkūrimo pradžios. Vienintelio Rytų ir Šiaurės Europos pačių ūkininkų iniciatyva susikūrusio klubo susitikimai vyksta skirtingose Lietuvos vietose: tiek pieno ūkiuose, tiek ir netradicinėse erdvėse, tokiose, kaip Pakruojo dvaras. Renginiuose aptariami naujausi rezultatai, dalijamasi įžvalgomis, patirtimi, į klubą priimami nauji nariai, pagerbiami geriausieji. „Lely“ klube yra ūkininkų, kurie melžimo robotus savo ūkiuose naudoja dešimtmetį, bet yra ir ką tik pradėjusių taikyti modernią technologiją ar svarstančių tą padaryti ateityje.

„Susitinkame visi bendraminčiai, todėl nieko keisto, jei kalbamės apie pieno ūkius, pieną, įrangą, karves, pašarus, gyvulių ligas ir dar daugelį mums labai aktualių dalykų. Nelieka nuošalyje ir politiniai reikalai. Neseni įvykiai įrodė, ir mes pamatėme, kad ūkininkai gali būti vieningi, nors žemės ūkis speičiamas iš visų pusių. Ši bendravimo platforma, manau, prisideda prie tolesnio ūkininkų vienybės skatinimo. Kitokioje, ramesnėje, išskirtinėje aplinkoje ir žodis kitaip suskamba“, – tvirtino R. Norvilas.

Visuose „Lely“ klubo susirinkimuose apžvelgiami praėjusių metų rezultatai. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos apribojimų vienas susitikimas neįvyko, kitų metų renginys buvo „pastumtas“ rudeniop. Praėjusieji metai buvo tarytum tarpinis sustojimas, rudenį sujungęs „Lely“ klubo narių-melžimo robotų turėtojų susitikimą ir Nyderlandų kompanijos „Lely“ 75 metų jubiliejinę šventę.

„Šiemet mūsų tikslas buvo susitikti pirmąjį metų ketvirtį ir aptarti praėjusius, 2023 metus“, – pažymėjo AB „Lytagra“ komercijos direktorius. R. Norvilas teigė matantis tokių susitikimų pridėtinę vertę ir bendrovei. Atsiranda ir toliau plėtojasi ūkininkų, įsigijusių melžimo robotų, įrangos, bendravimo ir bendradarbiavimo tęstinumas su AB „Lytagra“ vadovais, techninės priežiūros tarnybos atstovais, vadybininkais. Todėl bent kartą metuose ir ateityje tikrai vyks „Lely“ klubo narių susitikimas.

Dėl įvairių priežasčių ūkiai konsoliduojasi, todėl melžimo robotizavimas tampa labai aktualus ir, pasak R. Norvilo, beveik neišvengiamas.

„Jau esame ant slenksčio įdiegti šimtąjį melžimo robotą Lietuvoje. Pirmieji robotai mūsų šalyje dirba ilgiau negu 10 metų. Belieka sulaukti didesnio suvokimo, supratimo, kad melžimo robotai padeda spręsti keletą probleminių sričių: pagerina gyvūnų laikymo sąlygas ir atlieka ligų prevenciją. Tikimės, kad mūsų iniciatyva nebus dirbtinai sužlugdyta, stengsimės laikytis, mūsų gretos kas metai vis gausės, o melžimo robotų, kitos įrangos Lietuvos pieno ūkiuose tik daugės“, – įsitikinęs AB „Lyt­agra“ komercijos direktorius.

Per pirmuosius penkerius kompanijos „Lely“ veikimo Lietuvoje metus lietuviai ūkininkai įsigijo tik kelis robotus. Dabar įsigijimo progresija yra akivaizdžiai kylanti. R. Norvilas tikisi, jog, jei ne šiais, tai kitais metais bus įdiegta ir pora dešimčių robotų.

„Per beveik 14 metų šalyje įdarbinta arti šimto robotų. Kito šimtuko, neabejoju, laukti tiek ilgai nereikės, užteks 5–7 metų. Be to, robotų efektyvumas didėja. „Lely“ kuriamos įrangos tikslas ir yra našumas bei efektyvumas visose pieno ūkio veiklose – nuo melžimo iki valymo. Kompanija akcentuoja laisvą gyvulių judėjimą be jokios prievartos ir agresijos prieš gyvūną“, – teigė AB „Lytagra“ komercijos direktorius.

AB „Lytagra“ Gyvulininkystės įrangos ir technikos padalinio vadovas Rimgaudas Pocevičius džiaugėsi galėdamas palaikyti dalykiškus santykius su ūkininkais, jau įsigijusiais „Lely“ įrangos. Kompanija, pasak R. Pocevičiaus, kryptingai ir dideliais žingsniais žengia link visiškai robotizuoto ir automatizuoto pienininkystės ūkio.

„Lely“ veiklą pradėjo 1948 m., broliams Korneliui ir Arijui van der Ley sukūrus, pagaminus ir užpatentavus rotacinį grėblį, vėliau – diskinį trąšų barstytuvą, žemės dirbimo frezą. 1992-aisiais pagamintas pirmasis melžimo robotas ūkininkų buvo pripažintas didžiausia XX a. inovacija.

„Kompanija per ilgametę istoriją yra sukūrusi tikrai didelio pripažinimo sulaukusios įrangos. Ne viename ūkyje jau veikia „Lely“ pašarų stūmikliai, mėšlo šalinimo robotai, mažos pieno gamyklos „Lely Orbiter“, bandos valdymo sistemos „Lely Horizont“, emisiją mažinančios sistemos „Lely Sphere“, savaeigės rinktuvės „Lely Exos“. Radikalių naujovių kompanija nežada, bet su jau gaminama ir vis tobulinama produkcija ir toliau stengsis padėti ūkininkams tvariai, pelningai ir įdomiai ūkininkauti“, – teigė R. Pocevičius.

Apžvelgė „Lely“ šiandieną ir perspektyvas, Danijos pieno ūkius

Susitikime dalyvavęs „Lely“ atstovas iš Danijos Sorenas Vadas Jensenas apžvelgė kompanijos šiandieną, perspektyvas. Metinė kompanijos apyvarta siekia 880 mln. Eur, „Lely“ dirba 2 300 darbuotojų. Pasaulinėje pieno ūkių įrangos gamintojų rinkoje „Lely“ užima daugiau kaip 50 proc.

8 proc. nuo metinės apyvartos kompanija investuoja į tyrinėjimus ir išradimus, turi 3 tyrinėjimų ir bandymų stotis, 1 500 veikiančių patentų, 2 gamybines bazes JAV ir Nyderlanduose, kuriose per metus pagaminama apie 7 000 robotų. „Lely“ kompanijos pagaminta įranga tiekiama į daugiau kaip 50 šalių.

Svečias apžvelgė Danijos pieno ūkių situaciją. Šiuo metu Danijoje veikia 2 043 pieno ūkiai, nors 1999-aisiais jų buvo net 10 tūkst. Melžiamų karvių šalyje – 502 tūkst., per metus primelžiama 5,6 mln. t pieno. Pieno kaina siekia 40 ct už kilogramą. S. V. Jensenas teigė, kad tipinis Danijos ūkininkas yra nepriklausomas, mokosi, dalijasi žiniomis, moko ateities kartas, vysto tvarų ūkį, kuria patrauklias darbo vietas, tikisi daugiau supratimo iš miesto žmonių.

Apdovanoti geriausių rezultatų su „Lely“ robotais pasiekę ūkininkai

Melžimo robotų paplitimas Lietuvoje nėra vienodas, kaip ir atskirose šalies vietovėse laikomų gyvulių skaičius. Gausiausia robotų – Žemaitijoje, bet jau yra robotizuotų ūkių ir Aukštaitijoje, Sūduvoje. Pastarojoje sėkmingai veikia stambus robotizuotas ūkis, turintis 8 melžimo ir 2 šėrimo, mėšlo šalinimo robotus, kurie įsigyti per porą etapų.

Jau tapo tradicija apdovanoti geriausių rezultatų su „Lely“ robotais pasiekusius ūkininkus ir bendroves, kurie vienu robotu primelžė daugiau kaip po 2 t pieno. Šiemet I vieta atiteko Daivai Stanaitienei iš Šakių r., ūkyje naudojančiai keturis „Lely Astronaut A4“ robotus, kurių kiekvienas per parą vidutiniškai primelžia po 2 235 kg pieno. D. Stanaitienė kartu su sūnumi Adomu Stanaičiu, „Lely“ klubo prezidentu, laiko 300 melžiamų karvių. Artimiausiu metu Stanaičių ūkyje bus sumontuoti dar 4 modernesni, tyliau dirbantys, mažiau energijos sąnaudų reikalaujantys naujos kartos robotai „Lely Astronaut A5“. Pasak A. Stanaičio, norint išlikti, ūkio veiklą būtina efektyvinti. II vieta atiteko ŽŪB „Lytagra“, turinčiai 14 robotų. Vidutiniškai vienas robotas primelžia po 2 209 kg pieno. Kelmės r. ūkininkai Laima ir Henrikas Minelgos turi du robotus, vieno roboto vidutinis primilžis – 2 159 kg pieno.

Taip pat daugiau kaip po 2 t pieno primelžė ir buvo apdovanoti ūkininkai Manfredas Skroblys (2 154 kg), Adelė Adamonienė (2 078 kg), Vaidotas Gelžinis (2 074 kg), Raimondas Ruškys (2 046 kg), ŽŪB „Lumpėnų Rambynas“ (2 022 kg), ŽŪB „Okainiai“ (2 020 kg), Antanas Jackis (2 001 kg).

Lietuvoje su „Lely“ robotu vidutiniškai primelžiama po 1 700 kg pieno, vienam robotui tenka 54,6 karvės. Pasaulyje daugiausia – 3 206 kg pieno – vidutiniškai primelžia amerikiečiai, Rytų ir Šiaurės Europoje – danai (2 871 kg).

Po oficialiosios renginio dalies „Lely“ klubo nariai ir svečiai susipažino su Pakruojo dvaro istorija, jo raida, kultūra, su pačiu Tadu Blinda, aplankė atkurtą spirito varyklą, alaus bravorą, pabendravo su dvaro Žaldoku.

Autorės ir AB „Lytagra“ nuotraukos

Viršelyje: Tradicija jau tapo apdovanoti geriausių rezultatų su „Lely“ robotais pasiekusius ūkininkus ir bendroves, kurie vienu robotu primelžė daugiau kaip po 2 t pieno.

Nr. 150/7

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.