Lengviau patekti į rojų nei pas „valdišką“ daktarą

Vyriausybė praregėjo...

Ilgai šalies piliečių laukta žinia – Vyriausybė pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kurios prisidės prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, taip pat mažins pacientų eiles ir pacientų atskirtį. Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK), leistų reikšmingai prisidėti prie Vyriausybės tikslų įgyvendinimo.

„Tai esminis svarbus žingsnis link viešojo sektoriaus stiprinimo ir sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimo visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir ekonominių galimybių. Suteikiant prioritetą viešosioms įstaigoms teikti sveikatos paslaugas, sprendžiamos netolygumų ir eilių gauti gydymo paslaugas problemos“, – teigė M. Jakubauskienė.

Po pritarimo Vyriausybėje Sveikatos draudimo įstatymo pataisos jau nukeliavo į Seimą ir pradėtos svarstyti. Jas priėmus keistųsi VLK sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principai. Projektu siūloma paslaugų mastą pirmiausia paskirstyti valstybės bei savivaldybių viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms. Su privačiomis įstaigomis VLK sutartis sudarytų tik dėl tos dalies paslaugų, kurių negali užtikrinti valstybės ir savivaldybių viešosios ir biudžetinės įstaigos. Šie principai nebūtų taikomi pirminei sveikatos priežiūrai, nes šioje srityje nėra nustatomas paslaugų teikimo mastas. Pacientai ir toliau galės rinktis jiems labiausiai priimtiną viešąją ar privačią pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.

„Tokie pokyčiai, kaip priemokų naikinimas, viešojo sektoriaus stiprinimas, prisideda prie strateginių Vyriausybės tikslų – didinti skaidrumą sveikatos sistemoje, paslaugų prieinamumą, valdyti eiles gydymo įstaigose, gerinti medikų savijautą, mažinti pacientų atskirtį – įgyvendinimo“, – įsitikinusi ministrė.

Sveikatos draudimo įstatymo pataisos rengiamos įgyvendinant 20-osios Vyriausybės programos nuostatą užtikrinti efektyvios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pagrindą sudarančių viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, skirti ilgalaikes ir pakankamas investicijas į jų infrastruktūrą.

Beveik paradoksas

Vyriausybei parengus projektą, kad VLK pirmenybę teiktų viešosioms gydymo įstaigoms, sunerimo konservatoriai, teigdami, kad pacientai gali nebeiti... pas privatininkus. Bet socialdemokratai abejoja tokiu konservatorių nuoširdumu. „Šnekėdami apie pacientų gerovę, dešinieji politikai turi galvoje privačių gydymo įstaigų gerovę. Konservatoriai gina privačių gydymo įstaigų interesą „pasiimti“ kuo daugiau viešųjų lėšų“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) narė, Seimo pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė. Jos nuomone, privačios gydymo įstaigos neprapuls, o valstybė privalo pasirūpinti viešuoju sektoriumi.

„Triuškinančiu pralaimėjimu pasibaigusios kadencijos metu konservatoriai padarė viską, kad sveikatos paslaugos būtų kuo sunkiau prieinamos žmonėms. Rajonuose gydymo įstaigos išdraskytos, išnaikinti skyriai, ligų pakirsti žmonės priversti keliauti ilgiausius atstumus. O pavėžėjimo paslaugai konservatoriai „užmiršo“ numatyti pakankamai lėšų. Jie jau daug metų pratina žmones prie minties, kad valstybei „nesvarbu“, kur eina sveikatos draudimo pinigai – privačiai ar viešajai įstaigai. Mums tokia filosofija nepriimtina. Esame įsitikinę, kad valstybė privalo rūpintis viešuoju sektoriumi“, – komentavo O. Leiputė.

Beje, Seime jau svarstomos ir pataisos, numatančios panaikinti neteisėtas priemokas už sveikatos paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

„Skraido“ po Lietuvą

Joniškietis L. Jonaitis „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad, prasidėjus sveikatos reformai, atrodė, jog privatininkai sukurs savo tinklą, nesvarbu, ar tai bus ligoninė, ar pirminės sveikatos priežiūros poliklinika, ir žmonės, kurie turės pinigų, eis gydytis pas juos. „Dabar tiesiog kuriozai – gydytojai dirba keliose gydymo įstaigose, laksto po visą Lietuvą. Aišku, medikų trūksta ir kiekvienos savivaldybės administracija kaip tik išmano stengiasi jų prisivilioti visokiais būdais. Yra galimybių ribos, pvz., rimtai susirgęs visada eini į privačią gydymo įstaigą, kuri gali atlikti rimtesnius tyrimus, nes turi geresnę aparatūrą. Bet iš tikrųjų tai tėra tik vaizdas iškreiptų veidrodžių karalystėje. Gydytojai „skraido“ uždarbiaudami, o kai VLK finansuoja, nieko geriau ir nereikia“, – neabejojo ŪP pašnekovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog keistai atrodo, kai, pasidomėjus, kokį atlyginimą gauna klinikose dirbantis medikas, išgirsti atsakymą – 5, 6 ar 7 tūkst. Eur. „Reforma tikrai nepavyko. Veiklos sėkmė priklauso ir nuo viešosios įstaigos vadovo sugebėjimų. Prisimenu, kaip Joniškio ligoninės reformos metu buvusiam ligoninės direktoriui, jaunam, atrodo, pažangiam žmogui, buvo leidžiama viskas, nors jis neturėjo vidinės kultūros, nesugebėjo bendrauti, būdavo grubus su darbuotojais. Ligoninės vadovas neįleido į palatą dukros, norėjusios aplankyti paskutines savo dienas gyvenančią mamą, paaiškindamas, kad ligonių lankymas karantino metu yra draudžiamas. Mama, aišku, numirė, o Joniškis su tokiu šios gydymo įstaigos vadovu liko be ligoninės“, – piktinosi L. Jonaitis.

Pasak ŪP pašnekovo, Joniškyje šiandien dar veikia slaugos ligoninė, dienos centras – priėmimo skyrius ligoninėje veikia nuo 8 val. iki 20 val. Naktį susirgusį žmogų reikia vežti į Šiaulius, Akmenę, Pakruojį arba Radviliškį. „Nepamatuota reforma. Kaip kas išmanė, taip ir darė, – svarstė L. Jonaitis. – Joniškyje medicinos reforma kitaip padaryta nei kituose rajonuose. Kitur buvo apjungtos ligoninė ir poliklinika, todėl atsirado daugiau gydytojų. Joniškyje atskirai palikta ligoninė ir poliklinika. Tai tokia ir reforma. Dabar ir man, ir visiems rajono gyventojams didžiausios problemos – nori gydytis, važiuok per visą Lietuvą. Pagyvenusiems, senjorams yra labai svarbu, ar vietoje gauni medicinos paslaugas, ar reikia kažkur kitur važiuoti.“

Išgelbėjo savivaldybė

„Tam, kad viešosios ir biudžetinės sveikatos įstaigos klestėtų negaudamos pakankamo finansavimo, reikia ir apsukraus vadovo, ir jos steigėjo – savivaldybės – finansinės paramos, – įsitikinęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. – O pataisų Sveikatos draudimo įstatyme jau seniai reikėjo, nes dabar gydytojai dirba ir privačiose, ir valstybinėse įstaigose. Nebeaišku, kur pacientai iš tikrųjų prisirašę. Kitas dalykas, kad privačiose dar reikia primokėti už paslaugas, o tai yra netolygi konkurencija. Manau, jog bus labai gerai, kad pagaliau atkreiptas dėmesys į valstybines sveikatos įstaigas.“

V. Laurinaitis prisiminė, kaip COVID-19 pandemijos metu Šilutės ligoninei labai trūko specialistų, bet iš privačių gydymo įstaigų jų gauti nepavyko. Privatininkai tik paaiškino, kad pas juos labai dideli krūviai, todėl negali skirti specialistų.

„Kiekvienas laikmetis turi savo iššūkių, šiandien labai sunku rasti specialistų, nes jie mieliau pasirenka privačias gydymo įstaigas nei viešąsias arba biudžetines. Todėl įstatymo pataisos turėtų tik teigiamą poveikį. Dabar mes, savivaldybės administracija, mokame kompensacijas gydytojams, kurie atvyksta dirbti į Šilutės ligoninę – 60 tūkst. Eur iš karto, jei atvykęs medikas perka butą, arba dalimis po 12 tūkst. Eur penkerius metus. Mūsų ligoninė jau turi pakankamai visų sričių specialistų, trūksta tik vienintelio gydytojo kardiologo ir šiek tiek slaugytojų. Ne veltui ji dabar jau vadinama regionine ligonine“, – pasakojo Šilutės meras V. Laurinaitis.

Leido piktnaudžiauti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.