Lenkijoje nyksta smulkūs ūkiai

Kaip konstatuoja portalas „Farmer“, šis smulkių ūkių nykimo reiškinys labiausiai paveikia 5–10 hektarų ūkius, kurie daugelį metų buvo Lenkijos žemės ūkio pagrindas. Centrinės statistikos tarnybos duomenys rodo, kad 2020 m. Lenkijoje veikė beveik 289 000 tokių subjektų. 2023 m. jų buvo tik 275 200. Tai reiškia, kad vos per trejus metus iš rinkos dingo daugiau nei 13 800 vidutinio dydžio ūkių.

Šis procesas ypač dinamiškas regionuose, kuriuose yra didelis agrarinis susiskaldymas.

Pateikiant ilgalaikius duomenis, pavyzdžiui, iš Pakarpatės, matyti, kad per 2010–2020 m. dešimtmetį 5–10 ha ūkių skaičius sumažėjo net 19,2 proc.

Išpardavimas

Teigiama, jog verslo nuosmukis reiškia žemės ūkio infrastruktūros išpardavimą. Centrinės statistikos tarnybos (GUS) duomenimis, 5–10 hektarų grupės traktorius turinčių ūkių skaičius nuo 2020 m. iki 2023 m. sumažėjo 3,1 proc., tačiau bendras šios kategorijos traktorių skaičius sumažėjo tik 0,1 proc. (nuo 332 600 iki 332 200).

Technika ir žemė greitai atitenka kaimyniniams, ekonomiškai stipresniems ūkiams.

Viena iš priežasčių, kodėl Lenkijos ūkininkai traukiasi iš rinkos, yra drastiškas pelningumo sumažėjimas dėl nepakankamo žemės ūkio ar gyvulininkystės produkcijos kiekio. Įprastas užauginamų grūdų kiekis 7 ar 8 hektarų plote, atsižvelgiant į dabartines trąšų, degalų ir augalų apsaugos priemonių kainas, nebepakankamai subalansuoja einamąsias išlaidas, jau nekalbant apie pačias investicijas.

Be to, rekordinės žemės kainos vilioja Lenkijos ūkininkus pasitraukti iš šio sektoriaus. Remiantis Centrinės statistikos tarnybos (GUS) ataskaitomis apie privačią prekybą 2025 m. pirmąjį pusmetį, vidutinė ariamos žemės kaina Lenkijoje siekė 16 083 eurų/ha. Didžiojoje Lenkijoje šis rodiklis vidutiniškai siekė 22 459 eurų/ha, o Palenkėje – 18 256 eurų/ha.

Didžiojoje Lenkijoje 8 hektarus turinčiam ūkininkui atsisakyti sunkaus darbo reiškia atlaisvinti beveik 180 000 eurų kapitalo. Kita vertus, Palenkėje tai atitinka daugiau nei 145 000 eurų. Nesant įpėdinių, ekonominė dilema išsisprendžia savaime.

Konsolidacija

Dabartiniai Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūros ir Centrinės statistikos tarnybos (GUS) duomenys aiškiai rodo, kad kaimo Lenkijoje vyksta negrįžtama transformacija, tiksliau, konsolidacija. Dėl šio reiškinio smarkiai mažėja savarankiškų ūkininkų skaičius, o augantys ūkiai išlaiko savo dirbamus plotus.

Profesinių sąjungų ir žemės ūkio organizacijų atstovai atkreipia dėmesį, kad sisteminės paramos 5–10 ha ūkiams trūkumas ir kartų paveldėjimo stoka lems visišką tradicinio šeimos ūkininkavimo modelio išnykimą daugelyje Lenkijos regionų.

Tačiau patys ūkininkai pastebi, kad šiame procese yra ir teigiamų tendencijų. Antai vienas Pomeranijos ūkininkas atkreipė dėmesį į perteklinį „sofos ūkininkų“ skaičių: „Turėtų išnykti dar apie 700 000 ūkių, nes tai yra tik popieriuje egzistuojantys ūkiai, kurie nieko negamina, o tik gauna subsidijas, akcizus ir kitą paramą. Tokiu tempu tai įvyks per 20 metų. Mane labiau neramintų, jeigu artimiausiu metu išnyktų 20–40 hektarų ar net didesni ūkiai...“.

Parengė Ričardas Čekutis