Lenkijos ūkininkų protestai rinkimų ir sausros fone

Lenkų ūkinininkams protestai ne naujiena: jau beveik dvi savaites jie protestuoja Ščecine, o dabar, nepaisant lauko darbų, Košalino (Vakarų Pamario vaivadija) ir Kepno (Didžiosios Lenkijos vaivadija) ūkininkai nusprendė išvažiuoti į kelius.

Protestas prie Kepno

Pietų Didžiosios Lenkijos ūkininkų asociacija šį penktadienį, gegužės 30 d., Kepno apskrityje, Kražkovų miestelyje rengia didelį streiką, skelbia tygodnik-rolniczy.pl.

Protestas vyks Kornelio Morawieckio žiedinėje sankryžoje, esančioje prie nacionalinio kelio Nr. 11. Pradžia numatyta 19.00 val. vietos laiku.

Vietos ūkininkų asociacijos narys ir vienas protesto organizatorių Maciejus Zawadzkis aiškino, jog ūkininkai kovoja pirmiausia dėl savo ūkių. Jie baiminasi, kad Europos Komisija (EK) vėl sutiks liberalizuoti prekybą su Ukraina jų sąskaita. Jie taip pat prieštarauja laipsniškam gyvulininkystės nutraukimui Lenkijoje ir GAEC 2 bei ETS 2 standartams.

„Mūsų reikalavimai iš tikrųjų visą laiką yra tie patys, nes, deja, nematome jokių veiksmų, kurie pagerintų mūsų poziciją ir situaciją. Priešingai: tai, kas vyksta, mums yra nenaudinga... EK dar nepateikė jokių pasiūlymų, kaip prekyba su Ukraina turėtų atrodyti ateityje, nors iki dabartinės tvarkos pabaigos liko vos kelios dienos“, – teigia Asociacijos atstovas.

M. Zawadzkis akcentuoja, kad ūkininkai labai nerimauja, jog naujieji Briuselio sumanymai dėl Bendrosios -žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos gali lemti didesnes maisto kainas ir gerokai padidinti administracinę naštą. Jis priduria, kad šiuo metu žemės ūkyje nėra stabilumo, o daugelio sektorių pelningumas yra mažas arba jo visai nėra: „Mes gyvename ir dirbame nežinodami, kas mūsų laukia toliau, visais klausimais yra vienas didelis nežinomasis...“.

Protestai Košaline bei Ščecine

Taip pat gegužės 30 d. 10 val. Košalino apylinkių ūkininkai išvažiuos į kelius su savo traktoriais. Po spaudos konferencijos jie važiuos miesto gatvėmis. Streiko detalės šiuo metu tikslinamos ir bus paskelbtos artimiausi metu.

Tuo metu Ščecino ūkininkai kovoja dėl spartesnio vadinamųjų „sausros komisijų“ darbo, nes dėl sausros nukentėjo didžiulės šio regiono teritorijos. Sausra šiais metais prasidėjo išskirtinai anksti – vasarį. Jie kreipiasi į vyriausybę, prašydami leisti savivaldybių komisijoms kuo greičiau įvertinti nuostolius laukuose.

„Paraiška dėl sausros neveikia ir neveiks, nes tam nėra pinigų. O dabar pas mus ištisi laukų plotai išdegę. Taip sausa, kad kai kurie ūkininkai jau visiškai prarado rapsus. Mūsų laukia rekordinė sausra, todėl negalime pasikliauti sugedusia programėle. Mums reikia tikros paramos ir mes jos reikalausime garsiai“, – sako vietinis ūkininkas Stanisławas Barna.

Ar politikai nori girdėti?

Kaimas vėl gali nulemti prezidento rinkimų rezultatus, teigia apžvalgininkė Iwona Dyba, atkreipianti dėmesį, jog pirmajame ture Karolis Nawrockis kaimo vietovėse pranoko Rafałą Trzaskowski, tačiau žemės ūkis kampanijoje nepasirodė su derama jėga, nors diskusijoms buvo palanki aplinka.

Ji svarsto, ar ūkininkų balsai gali nulemti, kas bus Lenkijos prezidentas? Ar kuris nors iš kandidatų išdrįs iki antrojo turo pradėti tikrą dialogą su vis dar protestuojančiais kaimo gyventojais? Ar tie protestai susiję su rinkimais?

Apžvalgininkės manymu, iki šiol ūkininkai beveik nedalyvavo rinkimų kampanijoje. „Prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą kaimo vietovių ateitis nebuvo nei karšta diskusijų tema, nei netgi šaltas darbotvarkės punktas. Viešojoje erdvėje ūkininkų balsas liko nepastebėtas, o jei kas ir buvo pasakyta, tai labiau bendros frazės nei konkretūs atsakymai į jiems svarbius klausimus“, - akcentuoja I. Dyba. – „Pozuoti nuotraukai ūkyje ar žarstyti aptakius sakinius mitinguose kandidatams gali nebepakakti. Kyla klausimas: kas iš tikrųjų pradės dialogą su ūkininkais? Kas pradės pokalbį apie ateitį, kuri didelei grupei lenkų vyksta ne socialiniuose tinkluose, o tvarte, lauke ar įprastuose kasdieniuose darbuose? Mes visi esame vartotojai, ir aprūpinimas maistu, apimantis įvairius aspektus – nuo ​​sveikatos iki įperkamumo, – mums yra itin svarbus. Ar šios temos išsiskirs kandidatų kalbose?“.

Tačiau panašu, jog politikai jau pradėjo kovą dėl žemdirbių balsų. „Būsiu Lenkijos kaimo prezidentas, neleisiu nelygiai konkurencijai iš Ukrainos sunaikinti Lenkijos ūkių ir transporto įmonių“, – pareiškė kandidatas į prezidentus Karolis Nawrockis, neseniai apsilankęs Kujavijos-Pamario vaivadijoje.

„Mes visi norime valgyti lenkiškus, sveikus žemės ūkio produktus ir ketiname apsaugoti savo žemės ūkio rinką“, – pareiškė kitas kandidatas į prezidentus Rafalas Trzaskowskis, susitikęs su ūkininkais Niecieczos ūkyje Mažosios Lenkijos vaivadijoje.

Sausros geografija

Politiniai įvykiai bei ūkininkų protestai glaudžiai persipynę su gamtos reiškiniais bei jų padariniais. Sausra Lenkijoje paveikė ne tik rapsus. Štai farmer.pl skelbia naujausią ataskaitą apie padėtį visoje Lenkijoje - sausra buvo užfiksuota 6 vaivadijose. Analizė atlikta Žemės ūkio sausros stebėsenos sistemoje, apimanti laikotarpį nuo 2025 m. kovo 21 d. iki gegužės 20 d.

Šiose vaivadijose buvo užregistruotos teritorijos, kurioms gresia dideli vasarinių ir žieminių javų derliaus nuostoliai:

• Vakarų Pamario vaivadija (67 proc. vaivadijos savivaldybių),
• Kujavijos-Pamario vaivadija (57 proc. savivaldybių),
• Liubušas (50 proc. savivaldybių),
• Didžioji Lenkija (32 proc. savivaldybių),
• Lodzė (18 proc. savivaldybių)
• Mazovijos vaivadija (1 komuna).

Kaip skelbia vietos agrometeorologai, šiais metais, pradedant kovo mėn., didžiojoje šalies dalyje – ypač vakarinėje ir centrinėje dalyse – užfiksuotas labai mažas kritulių kiekis, neviršijantis 30 proc. daugiametės normos. Šiaurės vakarų Lenkijoje laikotarpis be kritulių truko nuo kovo pradžios iki gegužės vidurio. Dėl to jau pirmuoju stebėsenos laikotarpiu buvo viršyta klimatinio vandens balanso vertė, o tai reiškia, kad su sausra susiję nuostoliai atsirado dirvožemiuose, kurie yra jautriausi sausrai.

Be to 2025 metų kovo ir balandžio mėnesių oro temperatūra buvo aukštesnė už daugiametę normą, o tai prisidėjo prie reikšmingo augalų vystymosi pagreitėjimo visoje šalyje. Gegužės pradžiai, toliau trūkstant kritulių, didelėje šalies teritorijoje buvo būdingos šalnos. Tokios sąlygos gali lemti papildomus pasėlių derliaus nuostolius.

Parengė Ričardas Čekutis