Lietingas ruduo padiktavo žiemkenčių ateitį

Pakoregavo planus

Valstybės duomenų agentūros (VDA) išankstiniais duomenimis, šiais metais žemdirbiai didžiausius plotus skyrė žieminiams kviečiams (765 800 ha) ir žieminiams rapsams (331 900 ha). Tačiau, lyginant šiuos duomenis su 2023 m. duomenimis, matyti, kad tuomet žieminiams kviečiams buvo skirti didesni plotai (838 122 ha), o žieminiams rapsams – mažesni (300 432 ha). Šiais metais tarp žiemkenčių didelio populiarumo sulaukė kvietrugiai. Pagal šių metų išankstinius duomenis, jų plotai sudaro 64 900 ha ir viršija 2023 m. plotus, kurie siekė 58 451 ha. Žieminių rugių plotai šiemet sumažėjo tik 6 ha – jie sudaro 21 700 ha, o žieminių miežių plotai beveik nepakito – šiemet jie užima 44 300 ha.

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad javapjūtės metu krituliai žemdirbiams vilkino derliaus kūlimą, o rugsėjį gausūs lietūs, ypač Vakarų ir Šiaurės Lietuvos rajonuose, koregavo žieminių javų sėjos planus. „Sėja – pagrindinis pamatas derliui. Rudenį sėjai trukdė per didelė dirvožemio drėgmė. Dėl gausių kritulių žemdirbiams natūraliai kilo dilema – laukti ar visai nesėti? Esant per didelei dirvožemio drėgmei, ją dirbant ar sėjant, galima pažeisti dirvožemio struktūrą, kuriai atstatyti gali prireikti kelerių metų. Reikėjo apsispręsti ir kokias augalų veisles rinktis.

Vėluojant rapsų sėjos terminams, buvo pasirenkami hibridinių veislių rapsai, kurie greičiau besivystydami pasiveja anksčiau sėtų veislių rapsus. Taigi, rudeninė sėja daug priklausė nuo žemdirbių gebėjimo lanksčiai reaguoti į oro sąlygas, pasirinkti tinkamą sėjos laiką, tinkamas veisles, sėjos normą ir pritaikyti technologijas. Žvelgiant į laukuose gražiai žaliuojančius žieminius pasėlius, atrodo, kad žemdirbiai su gamtos iššūkiais rudenį susitvarkė gana gerai“, – pažymėjo R. Magyla.

Pasėlių mozaikos

LŽŪKT augalininkystės konsultantė Vigita Žeimo, aptarnaujanti Švenčionių, Vilniaus ir Ignalinos rajonus, ŪP pastebėjo, kad žieminių rapsų būklė laukuose yra labai skirtinga ir priklauso nuo sėjos datos. Kai kur augalai yra didesni, šiek tiek peraugę, nes nebuvo spėta panaudoti augimo reguliatoriaus, o kai kur, kur sėja vyko laiku ir agrotechniniai darbai buvo atlikti tinkamai, pasėliai atrodo gerai, pasiruošę žiemoti. „Švenčionių rajone žieminių kviečių augalai, palyginti su praėjusiais metais, yra gerokai mažesni, nes ūkininkai nespėjo jų laiku pasėti. Tačiau, manau, dėl to kviečiai neturėtų labai nukentėti, nes jie baigia krūmytis rudenį. Tarpiniai pasėliai, kurie buvo pasėti laiku, atrodo neblogai“, – dėstė V. Žeimo.

Prasta situacija Vilniaus rajone. Anot augalininkystės konsultantės, daug ūkininkų nespėjo laiku pasėti žieminių rapsų ir galiausiai jų visai atsisakė, todėl rapsų plotai žymiai sumažėjo. Žieminių javų situacija kiek geresnė – ūkininkai norėjo pasėti daugiau, tačiau galiausiai pasėjo mažiau, nei buvo planavę. „Kitokia situacija yra Švenčionių rajone. Praėjusiais metais žieminių rapsų plotai šiame rajone buvo sumažėję, tačiau šiemet pastebimas jų augimas. Atsirado ūkininkų, iš naujo auginančių rapsus“, – pastebėjo ŪP pašnekovė. Ji papasakojo ir apie Ignalinos rajoną, kur derliaus nuėmimas buvo sudėtingesnis, tačiau ūkininkai vis tiek spėjo laiku pasėti žiemines kultūras ir atlikti visus darbus. Šiuo metu Ignalinos rajono ūkininkai pasėlių būkle nesiskundžia.

Sėjos rezultatai

Marijampolės savivaldybėje šiemet žieminių rapsų pasėliai, palyginti su praėjusių metų pasėliais, atrodo geriau, o žieminių kviečių – prasčiau. „Žiemkenčių pasiruošimas žiemojimui atsilieka 2–3 savaites. Laukus dar sykį apžiūrėsime artimiausiu metu, tačiau didesnių pokyčių nebus – vegetacija nelabai pasikeis, nes buvo daug lietaus ir šalnų. Nebent kviečiai bus išleidę dar vieną kitą lapelį“, – paminėjo LŽŪKT Marijampolės biuro jaunesnysis augalininkystės konsultantas Modestas Stakvilevičius.

Optimizmo nekelia Kretingos rajono ūkininkų žieminių kviečių ir rapsų laukai. Kaip ŪP pasakojo LŽŪKT Kretingos biuro augalininkystės konsultantė Aurelija Narkutė, pasėliai buvo sėti vėlai, jų išsivystymo tarpsnis yra labai mažas. „Žieminių rapsų kūgeliai nesiekia net 1 cm, kviečiai – išleidę tik 1 lapelį, krūmijimosi tarpsnio nėra ir neaišku, ar jis bus pasiektas iki žiemos. Problema – šliužai, įprastai tūnantys laukuose, kuriuose taikoma tiesioginė sėja. Tačiau stebėtame lauke, kuris buvo du kartus skustas sekliai ir kuriame kviečiai pasėti po rapsų, jų yra nemažai. Šliužai ėda rapsų pabiras, ir neaišku, ar vėliau nepradės graužti kviečių. Tai tik laiko klausimas“, – pastebėjimų neslėpė A. Narkutė.

Dalį Kelmės rajono laukų apžiūrėjęs LŽŪKT augalininkystės konsultantas Juozas Zaturskas redakcijai atviravo, kad dar yra ūkininkų, kurie spalio 22 d. sėjo žieminius kviečius. „Tai tokia šiemetė situacija žieminių kviečių pasėliuose. Ji – liūdnesnė nei žieminių rapsų. Kelmės rajone yra labai daug šlapių vietų, todėl ūkininkai daug suplanuotų pasėlių net nesėjo. Tačiau yra ir labai gerų laukų. Vizualiai matyti, kad žieminių kviečių krūmijimasis dar neprasidėjęs. Rapsų pasėlių yra visokių“, – aiškino augalininkystės konsultantas.

Pagrindiniai sėkmės veiksniai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 28 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.