Lietuva – alyvomis kvepiančios sodybos

Aromaterapeutai teigia, kad alyvų kvapas atpalaiduoja, mažina stresą ir padeda susikaupti. Turbūt nerasime parfumerijos gamintojų, kurie nebūtų pasiūlę alyvomis dvelkiančių kvepalų – nuo seniai pažįstamų kaimynų „Dzintars“ iki legendinių „Dior“, „Gucci“, „Guerlain“. „Gausiai žydinčios paprastosios alyvos Syringa vulgaris, įspūdingai kvepiančios vengrinės alyvos S. josikaea buvo populiarios ir mūsų tėvų laikais, ir dabar. Alyvas atpažįsta kiekvienas, dažnas tiesiog neįsivaizduoja sodybos be šio auga­lo“, – pasakoja Ignas Sūnilaitis, šeimai priklausančiame „Viržių medelyne“ nuo mažens auginantis ir puoselėjantis įvairias jų rūšis ir veisles.

Giedrė RYMEIKYTĖ

Sodinimas ir priežiūra

Alyvos sodinamos kaip ir kiekvienas lapuotis. Iš grunto iškastą augalą sodiname pavasarį – kol vegetacija dar nevyksta, arba rudenį, kai ji jau nebevyksta. Augalus su uždara šaknų sistema, augintus vazonuose, galima sodinti bet kada, nors ir vasaros viduryje. Sodindami iškasame maždaug vazono gylio ir 3–4 kartus už vazoną platesnę duobę, paguldę medelį ant šono, atsargiai išimame iš vazono, įstatome į duobės centrą, o kraštus užpildome pagerinta dirva.

Šio augalo šaknų sistema stipri, lengvai prisitaiko prie bet kokio dirvožemio – nuo sausesnio iki drėgnesnio. Gerai jaučiasi tiek saulėtoje, tiek lengvai pavėsingoje vietoje. Alyvos nėra jautrios dirvos rūgštingumui – gal tik labai rūgšti dirva nepatiks. „Vengti reikėtų nebent gryno molio, iš kurio galima puodus lipdyti. Ir tai – palengvinus dirvą kompostinės žemės, smėlio, durpių mišiniu, manau, prisitaikytų ir prie jos“, – sako I. Sūnilaitis. Be abejo, geresnė dirva alyvoms, kaip ir kitiems augalams, patiks labiau nei skurdi, tačiau išgyventi prastomis sąlygomis sugeba.

Jos nėra nei labai reiklios trąšoms, nei labai jautrios kenkėjams. Tręšti geriausia kaip ir visus augalus: pavasarį, vasarą ir rudenį trąšomis, tinkančiomis tam sezonui. „Jei labai sausa, žydinčias geriau palaistyti – tada žiedai džiugins ilgiau“, – teigia specialistas.

Genėjimas

Veislinių alyvų genėjimas, anot I. Sūnilaičio, turi savo specifiką. Genimos visiškai kitaip nei vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Dekoratyviniai augalai genimi, laikantis taisyklės – kur kerpi, ten augalas tankėja. Tačiau alyvos – išimtis: nukirpus šakelę, iš tos vietos išaugs viena šakelė, tik prarandamas prieūglis. Todėl neįmanoma formuoti jaunų augalų – būtina laukti, kol jie paaugs ir pradės natūraliai krūmytis.

Neretai žmonės, perkantys veislines alyvas, stebisi, kad tokio įprasto augalo kaina pagal sodinuko aukštį didesnė nei kitų dekoratyvinių augalų. Taip yra, nes dėl minėtos savybės užauginti krūmą užtrunka ilgiau. Kai alyvos suauga, medžiai tampa pakankamai dideli, galima apnuoginti jų kamienus, padaryti vadinamąją širmos formą – ji atrodys labai stilingai ir moderniai net tada, kai medis nežydi.

Dauginimas

Atrodytų, alyvų dauginimas – ne prob­lema, nes jos taip plinta ūgliais, kad kai kurie sodininkai net prisibijo. Ir iš tiesų ūgliais galima dauginti rūšines alyvas. O veislinės – dažniausiai įvairios S. vulgaris veislės – perkamos skiepytos, jos ūglius linkusios leisti mažiau. Tiesa, ir jos kartais išleidžia ūglių iš poskiepio. Deja, iš jų padauginta alyva nebus išlaikiusi įskiepio savybių. Ūglius reikia šalinti jaunus, nukarpyti sekatoriumi. Vėliau tai padaryti bus sunkiau.

Kartais žmonės teiraujasi, ar galima alyvų padauginti, pamerkus šakelę į vandenį. „Taip, rūšinių tikrai galima. Ir dauguma veislinių tokiu būdu išlaiko savo savybes. Tačiau praktika rodo, kad skiepyti augalai tvirtesni“, – sako I. Sūnilaitis.

Populiarumas ir mados

„Medelyne žmonės ieško madingų augalų. Alyvos, regis, visada madingos. Jų žydėjimas – kaip metų laiko indikatorius, jos sukelia žmonėms sentimentus, todėl visada perkamos“, – pasakoja medelyne daug metų dirbantis Ignas.

Pasak jo, alyvų augintojus pirmiausia domina naujesnės paprastosios alyvos veislės: nematytos, puošnesnės, įdomesnių spalvų. Dažnas klausia apie neseniai išpopuliarėjusias rūšinių alyvų, pavyzdžiui, Mejerio, arba tankiašakės alyvos (S. meyeri), veisles. Žinoma veislė ‘Palibin’ patraukli tuo, kad krūmas, palyginti su paprastosiomis alyvomis, mažutis, ne aukštesnis kaip 1,5 m. Žiedai smulkūs, bet jų daug ir nuostabiai kvepia, o apkarpius po žydėjimo gali pradėti žydėti dar kartą. Šie krūmai žavi tuos, kas nori alyvomis papildyti daugiamečių augalų gėlyną arba papuošti nedidelį plotą, kol pradės žydėti hortenzijos. Panaši yra ir tankiašakės alyvos veislė ‘Pink Perfume’ – tik ne tradicinės, violetinės spalvos, o rausva.

Tiems, kas netaupo vietos ir nori įsigyti pačią gražiausią paprastąją alyvą, I. Sūnilaitis siūlo pasikliauti savo skoniu, nes jų yra begalė! Pavyzdžiui, paprastoji alyva ‘Amethyst’ idealiai tiks tam, kas nori tokios, „kaip pas močiutę, tik gražesnės“. Tobuli alyviniai žiedai, didelės kekės – ir tradicinis, ir kartu naujoviškas augalas. Labai graži ir kvepianti balta pilnavidurė paprastoji alyva – prancūzų selekcininkų išvesta ‘Jeanne d‘Arc’.

Specialistas šypsosi, kad vyresnė karta kartais nustemba, kai pamato nuostabaus grožio alyvas ir išgirsta veislės pavadinimą, pavyzdžiui, ‘Znamya Lenina’ (‘Lenino vėliava’). Vieni šypsosi, kiti piktinasi. Tiesa tokia, kad Sovietų Rusijoje buvo išvesta labai daug paprastųjų alyvų veislių, puikiai tinkančių mūsų klimatui, o pavadinimai atspindi jų atsiradimo laikmetį.

Iki šių dienų išsilaikė gausiausiai žydinčios ir atspariausios. Ta pati ‘Znamya Lenina’ yra viena raudoniausių alyvų – žinoma, ne raudona, bet sodri, labai šilta violetinė. O sena rusiška veislė ‘Nadezhda’ – pilnavidurė, šaltos violetinės spalvos, beveik melsva. Vis tik rusiškas veisles neabejotinai nukonkuruoja ‘Krasavica Moskvy’ (‘Maskvos gražuolė’), kuri gali būti parduodama ir ‘Shone von Moskou’ ar ‘Beauty of Moscow’ pavadinimais. Tai tikra gražuolė – pradeda žydėti švelniai rausvai ir šviesėja iki baltos. Todėl ant vienos kekės matomi balti žiedai ir rožiniai pumpurai ar besiskleidžiantys žiedai.

Igno Sūnilaičio nuotraukos

2021-05-24