Lietuva medžioja ar tik baido afrikinio kiaulių maro platintojus šernus?

Praėjusią savaitę Europos Komisijos auditoriai vertino, kaip Lietuvoje leidžiamos Europos Sąjungos (ES) lėšos afrikiniam kiaulių marui (AKM) stabdyti. Tai jau antroji Komisijos ekspertų patikra Lietuvoje šiais metais. Sausio pabaigoje svečiai iš Briuselio domėjosi, ar lietuviški kovos su AKM būdai yra veiksmingi. Ką reiškia šie padažnėję vizitai? Gal Komisija įtarinėja, kad Lietuva tik baido maro platintojus šernus? Tokiu atveju Briuselis turi teisę neskirti Lietuvai pinigų AKM nuostoliams atlyginti.

Ieško silpnųjų viruso vietų

Briuselio auditoriai tikrino, kaip Lietuvoje skirstomos išmokos ūkininkams už buferinėje AKM zonoje paskerstas kiaules, kiek medžiotojai išretino šernų kaimenes. Iš ES biudžeto bend­rai finansuojamos išmokos už sumedžiotas šernų pateles, rastas šernų gaišenas, iš dalies atlyginamos mėginių tyrimų išlaidos ir apmokama už informaciją apie AKM profilaktiką. Ekspertai lankėsi Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT), Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute bei Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Europos Komisija stengiasi kuo išsamiau sužinoti, kaip AKM virusas patenka į ES šalių kiaulininkystės ūkius, svarsto apie naujas, efektyvesnes apsaugos nuo užkrato priemones (galbūt net vakciną).

Įprasta analitinė stebėsena

„Tikrinimo procedūros dar nebaigtos, todėl nėra ko išsamiau komentuoti. Komisijos auditai būna planiniai ir skubūs. Jie vyksta pagal griežtas taisykles. Pirmiausia Europos Komisijos generalinis direktoratas aptaria patikros rezultatus, paskui apie juos informuoja ES šalis apie tai, kurios įstaigos buvo tikrinamos. Jis turi teisę atsakyti, paaiškinti, argumentuoti ir nurodyti, ką toliau numato daryti, atsižvelgusi į pastabas“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis.

Pasak eurokomisaro, tai normali analitinė stebėsena. „Matome Baltijos šalių pažangą per 5 metus stabdant AKM. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija laikosi Europos Komisijos nurodymų. Tokios periodiškos stebėsenos padeda nustatyti, kurias kovos su AKM grandis reikėtų stiprinti. Nusiraminus, atsipalaidavus galima išprovokuoti naują pliūpsnį“, - perspėjo V. P. Andriukaitis.

Šalino pasekmes, o ne priežastis

Bet 2015 m. rugsėjį V. P. Andriukaitis buvo griežtesnis ir kategoriškesnis. Jis priekaištavo Žemės ūkio ministerijos VMVT vadovybei, Seimo komitetų pirmininkams, kad marą platinantys laukiniai žvėrys Lietuvoje tik gąsdinami. Net užsiminė: jeigu Lietuvos medžiotojai smarkiai nesumažins šernų populiacijos (nesumedžios 15 tūkst. šių žvėrių), Europos Komisija gali neduoti Lietuvai pinigų AKM žalai kompensuoti.

„Nežinia, kodėl Briuselis daugiau dėmesio ėmė skirti lietuviškoms kovos su AKM strategijoms. Gal Europos Komisija nori apsidrausti, kad Lietuva nė akimirkos neleistų plisti AKM tolyn į ES, o gal sužinojo apie kažkokius konkrečius nerimastingus susilpnėjusios AKM profilaktikos ženklus Lietuvoje. Visgi akivaizdu, kad nuo pat pradžių mūsų šalis neteisingai mėgino suvaldyti marą – naikino pasekmes, bet ne ligos priežastis“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos direktorė Jurgita Patašienė.

Neatsigina nuo valdiškų svečių

Pasak Jonavos r. ūkininkės, valdžia privertė smulkiuosius laikytojus išpjauti kiaules, o maro virusas šalį tebesiaubia.

„Jeigu ūkininkas dar tebelaiko kelias kiaules savo reikmėms arba po karantino laikotarpio vėl jas pradėjo auginti, nuo VMVT tikrintojų neatsigina – nėra kada dirbti, svečius tik sutikinėk. Kaimas gyvena skurdžiai, smulkieji ūkininkai vieni negali įveikti afrikinio kiaulių maro. Padėkite mažiesiems kiaulių augintojams, užuot nurašę juos, kaip siūlė stambiesiems kiaulininkystės kompleksams atstovaujanti Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, vėliau išsižadėjusi savo žodžių“, – politikus ir valdininkus ragino Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovė.

Daugiau masalo šernams

„Medžiotojai savo pareigas atlieka gerai. Šernus naikiname beveik vien savo lėšomis. Šių žvėrių Lietuvoje nepaprastai sumažėjo. Mūsų Kaišiadorių rajone sausį sumedžiotas vos 51 šernas, o prieš AKM protrūkį būdavo nušaunama 200–300 per mėnesį. Lietuva yra paskutinis bastionas, saugantis Europos Sąjungą nuo afrikinio kiaulių maro antplūdžio iš Rytų. Briuselis turėtų mums skirti daugiau lėšų ir sušvelninti medžioklės, aplinkosaugos direktyvas. Nesąmonė, kad dabar į lovį galima pripilti vos 100 kg pašaro miško žvėrims. Šernai tiek suėda per naktį ir skuodžia tolyn, perneša AKM virusą į naujas teritorijas. Jeigu būtų galima į ėdžias sudėti 200–500 kg burokų, morkų, bulvių, šernai ilgiau toje laukymėje užtruktų, kol visą ėdesį sudorotų, todėl daugiau viruso nešiotojų medžiotojai galėtų nušauti“, – ŪP tvirtino Kaišiadorių medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Vilius Karpavičius.

Išsigando dvikojų „vilkų“?

Medžioklės žinovas piktinasi, kad ES iki šiol draudžia lapes, šernus, usūrinius šunis medžioti pasišviečiant prožektoriais. „Baltijos vilko“ išsigando?!“ – ironizavo V. Karpavičius. Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, mojuodama pagrindiniu ES gamtosaugos dokumentu – Buveinių direktyva, tvirtina, kad dirbtinės prožektorių šviesos apakinti žvėrys netenka nuovokos, nebėga nuo pavojaus ir tampa lengvu medžiotojų grobiu.

Pirmuosius užklupo virusas

Lietuva buvo pirmoji ES valstybė, į kurią pateko AKM virusas. 2014 m. sausio 24 d. nuo maro nugaišusi šerno patelė rasta viename Varėnos r. miške netoli Baltarusijos sienos. Mūsų šalis pasienio postuose iškart pradėjo dezinfekuoti automobilius, vilkikus iš Baltarusijos, pasienyje išdėliota repelentų, atbaidančių šernus. Lietuvoje tada buvo daugiau nei 40 tūkst. smulkių neprekinių kiaulininkystės ūkių. Buferinės zonos gyventojai paraginti paskersti kiaules ir neauginti jų vienus metus.

Kaimynai susigriebė vėliau

Latvijos teritorijoje AKM pasirodė 2014 m. birželio mėn., tačiau latviai medžioklės biologinio saugumo taisykles sugriežtino, šernų gaišenas ir liekanas rinkti, saugiai naikinti pradėjo tik 2016 metais. Estai pirmąsias infekuotas šernų gaišenas šalia Latvijos sienos taip pat rado daugiau nei prieš ketverius metus, bet apie biologinio saugumo priemones rimčiau susimąstė tik pernai. AKM banga nusirito per visą Estiją, gamtinių ligos židinių rasta net Saremos saloje. 2018 m. duomenimis, Estijoje likę tik kiek daugiau nei 120 kiaulininkystės ūkių. Latvija taip pat bemaž visa apimta AKM – ligos nenustatyta tik nedideliame su Lietuva besiribojančiame pasienio ruože.

Penkerių metų patirtis

Vis dar gana daug Lietuvos teritorijų AKM nepasiekė. 2018 m. pradžioje Lietuvoje buvo registruota daugiau nei 13 tūkst. kiaulininkystės kompleksų ir smulkiųjų augintojų, kurie laikė per 600 tūkst. kiaulių. Žemės ūkio ministras Gied­rius Surplys ramina, kad padėtis kontroliuojama, ir, norint dar veiksmingiau priešintis AKM, parengtas penkių žingsnių planas.

Anot VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos, per tiek metų Lietuva sukaupė daug epizootinių AKM tyrimų duomenų, informacijos, kokia viruso genetika, kaip jis plinta. Penkerių metų kovos su AKM patirties padrąsinti Lietuvos specialistai prašo Briuselio patikslinti kiaulininkystės sektoriaus ūkių, skerdyklų, mėsos perdirbimo įmonių veiklą apibrėžiančius teisės aktus, nesilpninant būtinų apsaugos priemonių. Tai leistų sektoriui šiek tiek lengviau išgyventi šios ligos pasekmes.

Kodėl negirdime apie klasikinį kiaulių marą?

Prof. Saulius PETKEVIČIUS

LSMU VA Veterinarijos fakulteto Veterinarinės patobiologijos katedros vedėjas

AKM – skausminga problema visam mūsų regionui. Avininkystė vystoma, remiama, o kiaulių ūkiai užsidarinėja. Lietuva smarkiai pasistengė, kad sustabdytų žmonėms nepavojingą, tačiau kiaulininkystę visiškai žlugdantį, AKM virusą. Visgi daugelis mūsų pastangų nueina niekais, nes turime tokią kaimynę, kuri nesako tiesos apie afrikinio kaulių maro padarinius savo teritorijoje. Turiu galvoje Baltarusiją. Tai europinio AKM žemėlapio baltoji dėmė. Iš Minsko tik ir tegirdime: „Jokių ligos židinių pas mus nėra!“ O Lietuvos pasieniečių kameros ne kartą nufilmavo šernių su šerniukais, vorele traukiančių iš Baltarusijos. Patikima tvora būtų išsigelbėjimas.

Danija sausio pabaigoje pradėjo statyti septyniasdešimties kilometrų ilgio tvorą pasienyje su Vokietija, nors nei vienoje, nei kitoje šalyje afrikinio kiaulių maro atvejų nenustatyta. Nei miškuose, nei kiaulidėse. (Palyginkime: valstybinė Baltarusijos–Lietuvos siena – 679 km, 380 km driekiasi sausuma, 299 km – upėmis ir ežerais – red. past.). Danai jau iš anksto galvoja, kaip apsaugoti savo kiaulienos pramonę ir investuoja dideles lėšas. 1,5 metro aukščio tvora bus pastatyta per metus, kainuos maždaug 4–11 mln. eurų. Tiek išleisti verta, nes kiauliena sudaro 5 proc. (apie 4 mlrd. eurų) Danijos eksporto.

Šiuolaikinė medicina padeda apsikrėtusiesiems ŽIV ir AIDS ilgiau gyventi. Seniai nebegirdime apie klasikinį kiaulių marą, nes sukurtos vakcinos nuo šios ligos ir kai kuriose šalyse jas leidžiama naudoti. Daugelis tikriausiai pagalvojame, kodėl nesukurta vakcinos nuo AKM. Net ir danai, užuot pagalvoję apie medicininį preparatą nuo AKM, pasirinko seną techninį būdą.

AKM nėra mano mokslinių tyrimų sritis. Esu parazitologas, o ne virusologas. Tačiau visus žiniasklaidininkus kviečiame į Afrikinio kiaulių maro kompetencijos centrą, kurį VMVT įkūrė kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija. Centro darbuotojai mokys Lietuvos ir užsienio medžiotojus, ūkininkus, privačius ir valstybinius veterinarijos gydytojus biologinės saugos, afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių ir kontrolės.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas