N. Mačiulis. Lietuviai – vėl tarp laimingiausių pasaulyje

Tai nėra momentinis blyksnis – Pasaulio laimės ataskaitoje vertinamas paskutinių trijų metų gyventojų savijautos vidurkis. Nacionalinės laimės jausmą bandoma paaiškinti šešias rodikliais – pajamomis (BVP tenkantis vienam gyventojui), socialine parama, sveiko gyvenimo trukme, laisve, dosnumu ir korupcijos suvokimu. Tad iš kur ta lietuvių laimė?

Pagal socialinės paramos ir sanglaudos kriterijaus įtaką laimės jausmui Lietuva šiemet yra trečioje vietoje pasaulyje. Čia labai svarbu atkreipti dėmesį, kad šis kriterijus vertina ne socialines išmokas, o gyventojų pasitikėjimą artimaisiais, žinojimą, kad ištikus nelaimei jų aplinkoje atsiras tų, kurie parems ir padės. Pasikartosiu – trečioje vietoje pasaulyje.

Taip pat, Lietuva pastarąjį dešimtmetį itin sparčiai progresavo pagal pajamas ir pagal šį kriterijų yra 27 vietoje pasaulyje. Kaip?

Nuo šio dešimtmečio pradžios realus Lietuvos BVP padidėjo 14 procentų. Palyginimui – Latvijos ir Švedijos ekonomikos per šį penkmetį išaugo 7 procentais, o Estijos – vos 2 procentais. Vokietijos – visai nepaaugo. Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys per šį laikotarpį išaugo net 36 proc., Latvijos – nepasikeitė, Estijos – sumažėjo 5 procentais, Vokietijos – krito daugiau nei dešimtadaliu.  Aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportas pernai augo penktadaliu, šių paslaugų eksporto vertė sparčiai artėja prie 10 mlrd. eurų per metus. Kas iš to paprastam (laimingam) žmogui?

Užimtumas pernai Lietuvoje pakilo į aukščiausią lygį nuo šio amžiaus pradžios. Vien nuo dešimtmečio pradžios Lietuvoje sukurta daugiau nei 100 tūkst. naujų darbo vietų. Spartus ekonomikos augimas valdžios sektoriaus biudžetus papildė daugiau nei milijardu eurų per metus. Tai leido sparčiai didinti ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, ir senatvės pensijas. Vidutinė senatvės pensija nuo 2019 padidėjo beveik dvigubai – 95 procentais.

Vidutinis darbo užmokestis per šį penkmetį padidėjo 70 procentų. Realus darbo užmokestis – po mokesčių ir įvertinus infliacijos poveikį – per šį laikotarpį Lietuvoje išaugo daugiau nei penktadaliu. Ne visiems kaimynams taip sekėsi – estų perkamoji galia per šį laikotarpį sumažėjo 5 procentais ir dabar yra  nukritusi į maždaug 2018 metų lygį. Gal todėl estai, deja, šioje laimės ataskaitoje nukrito į 39 vietą ir dabar atsilieka nuo Rumunijos. Turbūt nepadėjo ir didesnė infliacija, ir du metus iš eilės didinami mokesčiai.

Sunku rasti ekonominius ir socialinius rodiklius, pagal kurių progresą Lietuva pastarąjį penkmetį nebuvo tarp pirmaujančių visoje Europos Sąjungoje. Vis tik, pajamų ir socialiniai kriterijai paaiškina apie pusę nacionalinės lietuvių laimės. Dar daug progreso galima pasiekti investuojant į sveikatingumą, didinant sveiko gyvenimo trukmę, skatinant dosnumą, toliau sėkmingai kovojant su korupcijos apraiškomis. Laimingiausiųjų dešimtukas – pasiekiamas ranka.

Ko nedaryti? Galime pasidžiaugti šiuo įspūdingu ekonominio ir socialinio progreso penkmečio sprintu. Bet besidžiaugiant galima ir pagalvoti kaip jis galėtų pavirsti ir į malonų maratoną – galbūt lėtesnį, bet besitęsiantį visapusišką progresą. Ekonomikos augimas neatsiranda vien iš gerų norų ir sėkmės. Tam reikia nuolatinių investicijų, inovacijų, kokybiško švietimo, stabilios ir patrauklios reguliacinės bei mokestinės aplinkos. Visuose šiuose frontuose Lietuva gali dar pasistūmėti į priekį.

Ir pabaigai – įvyko istorinis momentas, Europos Komisija pristatė „ReArm / Pasirengimas 2030“ planą. Šis planas ne tik pasiūlo daugybę priemonių gynybos investicijų koordinavimui bei sustiprinimui, bet ir gausius finansinius išteklius. Tikėtina, kad mes matysime visos ES pramonės – ne tik gynybos – renesansą, ir jame daugiausiai vaisių prisiskins tos valstybės, kurios turės mažiausiai perteklinio reguliavimo, greičiausius ir lanksčiausius valdžios institucijų sprendimų priėmimo procesus, patraukliausią mokesčių sistemą.

Šioje naujoje realybėje daug daugiau dėmesio skirti diskusijoms ne iš kur paimti pinigus, o apie tai, kaip pritraukti kuo daugiau investicijų ir sukurtų daugiau darbo vietų. Tam turbūt pritars daugelis laimingos šalies piliečių.

 „Swedbank“ informacija