Lietuviško derliaus ypatumai su ukrainietiškų grūdų prieskoniu

Žemdirbiška filosofija

Vasaros pabaiga ir rudens pradžia – šventė grūdų augintojams, nes baigiasi sezoniniai darbai. Po to, kai gamta be gailesčio visus metus skriaudė žemdirbius, Kėdainių ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas neslėpė – tokia orų įvairovė, kokia aplankė Lietuvą, neretas reiškinys. „Visko buvo – ir krušos ragavome, ir sausros, ir blogesnių, ir geresnių orų, tačiau metai buvo nei blogesni, nei geresni“, – žemdirbiška filosofija su „Ūkininko patarėju“  dalijosi V. Ivanauskas. Kol kas apie pelningumą ar nuostolius jis nelinkęs kalbėti. Žemdirbys pripažįsta tradiciškai laukiantis geresnių laikų, kol pakils supirkimo kainos, tuomet ir skaičiai bus aiškesni. „Vis dėlto galai sunkiai sueina su tokiomis trąšų ir grūdų kainomis“, – neslėpė jis.

Kol kas atsargus ūkininkas tikisi, kad ilgainiui supirkimo kainos išaugs, juk paprastai rudenį jos būna mažesnės, o laikui bėgant pakyla. „Tačiau sunku pasakyti, kaip bus, belieka laukti. Žinoma, nuotaikos dar neaiškios, galų gale, ir darbų dar likę – kukurūzai dar nenukulti“, – dėstė pašnekovas.

Mažos supirkimo kainos

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas linkęs sutikti su V. Ivanausku: „Derlius neblogas, anksčiau manėme, kad dėl sausros bus prastesnis, bet bendras rezultatas atitinka vidurkį. Regionuose situacija labai skiriasi, vienur derlius buvo nekoks dėl sausros ar stichijų, sunaikinusių derlių, – siautė liūtys, kruša, vėtros, viesulai. O kituose rajonuose derlius buvo geresnis netgi už penkerių metų vidurkį.“

Ir vis dėlto galvą žemdirbiams skauda ir toliau – nors derlius neblogas, supirkimo kainos nučiuožė žemyn ir grįžo į prieš karą buvusį lygį, tačiau bėda, kad visos žaliavos per tą laiką itin pabrango: „Turiu omenyje trąšas, augalų apsaugos priemones, atsargines technikos detales, degalus, techniką, taip pat „kandžiojasi“ žemės nuomos kainos, išaugo atlyginimai, – vardijo A. Macijauskas. – Viskas pabrango 20–30 proc., taigi sąnaudos pakilo, o grūdų kaina grįžo į pradinę būseną, buvusią prieš kelerius metus.“

Pagausėjo ukrainietiškų grūdų

Be šių rūpesčių žemdirbius kamuoja dar vienas. Ūkininkai pastebėjo, kad Lietuvoje atsirado ukrainietiškų grūdų, kurie daug pigesni. Asociacijos vadovo teigimu, dar 2022 m. gegužę Lietuvos geležinkeliai pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją. Skaičiuojama, kad atvežta per pusantro šimto tūkstančių tonų. Visgi susidurta su iššūkiu – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojama rusiška vėžė, o Lenkijoje – europietiška, tad pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis, kas smarkiai ribojo gabenimo mastus. Dabar grūdų pervežimas geležinkeliu nutrūkęs.

A. Macijauskas redakciją patikino, kad tie grūdai, kurie atvažiuoja geležinkeliu, yra apskaityti, su visais reikalingais kilmės ir kokybės dokumentais: „Su jais viskas tvarkoje. Tačiau autotransportu į Lietuvą važiuoja grūdai, kurie nepatenka į apskaitą. Paprastai tokie vilkikai pas mus atvažiuoja iš Lenkijos, nes mes neturime sienos su Ukraina. Kandangi tarp Lietuvos ir Lenkijos nėra jokios sienos kontrolės, tas grūdų judėjimas yra absoliučiai nekontroliuojamas. Mūsų valstybinės institucijos, Muitinės departamentas, Augalininkystės tarnyba ir kitos, kurios atsakingos už tokių produktų įvežimą į Lietuvą, teigia, kad tokių grūdų į Lietuvą neįvežama, nors gauname pranešimų iš savo ūkininkų, iš uosto, elevatoriaus, kur tiesiog užfiksuota, kaip ukrainietiški sunkvežimiai išsikrauna grūdus.“

Ukrainietiški grūdai yra pigesni, nes jiems netaikomi griežti aplinkosauginiai reikalavimai pagal Europos Sąjungos (ES) standartus, kita vertus, yra genetiškai modifikuotų, kurie draudžiami Europoje, taip pat naudojami neleistini cheminiai preparatai. „Didžiulė problema ta, kad niekas nekontroliuoja įvežamų grūdų kokybės. Nerimaujame, kad tie grūdai nesusimaišytų su lietuviškais ir dėl to nekiltų bėdų“, – paaiškino A. Macijauskas.

Užterštas krovinys iš Lenkijos

Tarptautinėse grūdų rinkose Lietuvos grūdai yra vertinami už kokybę. Atvejų, kad mūsų šaliai būtų kilę problemų dėl kokybės, nepasitaikė. Tačiau tai, kas liepos mėnesį atsitiko Lenkijoje, privertė sunerimti ir Lietuvos žemdirbius. „Bloomberg“ duomenimis, Jungtinės Amerikos Valstijos atsisakė priimti Lenkijos laivą „Yochow“ su 30 000 tonų grūdų Hjustono uoste. Valdžios institucijos nurodė, kad krovinys užterštas. „Yochow“ iš Lenkijos Gdansko uosto išvyko liepos 13 d., o į Hjustoną atvyko rugpjūčio 6 d. Europos Sąjungos duomenimis, liepos mėnesį iš Lenkijos į JAV pervežti du kroviniai – vienas jų svėrė apie 29 000 tonų, o kitas – 33 000 tonų.

JAV pradėjo pirkti europietiškus kviečius po to, kai dėl sausros pakilo vietinių grūdų kainos. Nors JAV turi pakankamai atsargų, importuoti grūdus iš Lenkijos yra pigiau nei vežti juos sunkvežimiais iš Vidurio Vakarų į tokias vietoves kaip Teksasas ir Florida.

Be jokios abejonės, importas iš Europos yra smūgis JAV ūkininkams, kurie jau daugelį metų pasaulinėje rinkoje užleidžia pozicijas pagrindinei eksportuotojai Rusijai. Nei JAV, nei Lenkijos grūdų ir pašarų gamintojų asociacija situacijos nekomentuoja. Europos Komisijos atstovas spaudai taip pat atsisakė komentuoti. Tačiau detalės iškalbingos – laivas buvo pakrautas liepos pradžioje, kai Lenkijoje dar nebuvo prasidėjęs derliaus nuėmimas. Kita vertus, lenkai neužaugina tiek grūdų, kad eksportuotų, patiems jų trūksta ir jie perka grūdus pašarams, kad pašertų gyvulius. Taigi galima daryti prielaidą, kad kaimyninėje šalyje pasinaudota ukrainietiškais grūdais.

A. Macijausko manymu, šiandien iš ukrainietiškų grūdų daugiausiai uždirba transporto įmonės, logistikos ir perkrovimo kompanijos, o štai ukrainiečių ūkininkai skursta, nes jiems už toną mokama 115 dolerių. „Jie parduoda ne iš gero gyvenimo, jiems reikia pinigų, kad ir nuostolingai parduodant, juk laukia kreditoriai, tiekėjai, – sakė asociacijos pirmininkas. – O lobsta transporto kompanijos, taigi visos kalbos, kad Europa subsidijuos pervežimą, yra tuščios, nes Ukrainos žemdirbiai iš to neuždirbs.“

Vilkikai su ukrainietiškais numeriais

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 106, 2023 m. rugsėjo 21 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.