Lietuviškos konkurencijos fenomenas

Stebinantys reiškiniai rinkose

Seimo Audito komitete (AK) buvo svarstytas Konkurencijos tarybos (KT) veiklos poveikis šalies verslo aplinkai, kartu domėtasi konkurencijos situacija svarbiuose sektoriuose. KT pirmininkė Jolanta Ivanauskienė, AK pristatydama veiklą, pirmiausia akcentavo, kad institucijos misija – saugoti veiksmingą konkurenciją dėl vartotojų gerovės. Tačiau daugybei šalies gyventojų susimokėjus už neišvengiamus dalykus – šildymą, elektrą, maistą – gerovės lieka mažokai ar visai jos nebelieka. Energetinis skurdas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), o kai kurių maisto produktų kainos jau toli pralenkia ES vidurkį. Verslo atstovai skundžiasi, kad kreditų prieinamumas Lietuvoje yra vienas prasčiausių ES.

AK pirmininkas Artūras Skardžius prašė atsakyti ir paaiškinti, ar Lietuvos dujų, elektros, mažmeninės prekybos, bankų sektoriuose egzistuoja konkurencija. „Dabar elektros kaina, be pridėtinės vertės mokesčio, elektros perdavimo, paskirstymo ir kitų papildomų išlaidų, yra 0,5 Eur. Kodėl tokia aukšta kaina? Todėl, kad dujų tiekime egzistuoja monopolis, UAB „Ignitis“ yra vienintelė dujų tiekėja Lietuvos žmonėms, todėl tiekia, kaip nori, perka dujas tokiais kiekiais ir tada, kada nori, pildo dujų saugyklas ar nepildo, taiko išvestines priemones. O tada, kada nėra atsinaujinančių išteklių energijos gamybos – trūksta saulės ir vėjo, reikia deginti dujas – brangias“, – konstatavo parlamentaras.

AK pirmininkas taip pat teiravosi, ar yra konkurencija liberalizavus elektros tiekimą, pridūręs, kad šioje rinkoje dominuoja „Ignitis“ tiekimas. Dar vienas klausimas buvo dėl konkurencijos bankų sektoriuje. „Bankinių paslaugų įkainiai, bankų pelnai yra vieni didžiausių ES. Kažkada komercinių bankų pelnas per vieną dieną siekė 1 mln., o nuo 2022–2023 m. – jau 3 mln. Tačiau pinigų prieinamumas Lietuvoje yra pats mažiausias visoje Europoje, apie tai nuolat kalba verslo organizacijos. Tai reiškia, kad yra ribojama konkurencija“, – akcentavo A. Skardžius.

Jis užsiminė ir apie konkurenciją mažmeninės prekybos srityje: „Maisto kainos auga, ir tai nekoreliuoja su mūsų pajamomis. Lenkiame tas šalis, kurių piliečiai gauna dideles pajamas. Visur prekybos tinkluose kainos panašios, dabar sudaryta maisto kainų stebėsenos grupė, bet iki šiol negirdėjome apie didesnius tyrimus dėl tokių „netyčia“ panašių kainų. Piliečiai mato tokias nesuprantamas tendencijas, ar tai yra KT akiratyje? Mes negalime atsakyti į iškilusius klausimus dėl konkurencijos be KT vertinimo“, – teigė AK pirmininkas.

Konkurencijos sargai dirba

KT pirmininkė aiškino, kad gerai, kai rinkoje yra kuo daugiau konkurencijos, kartu pabrėžė, jog konkurenciją stebinti institucija pati negali sukurti daugiau konkurencijos ir papildomo rinkos dalyvio, taip pat neturi įtakos objektyviems veiksniams, kurie veikia kainas. „Jeigu vėjas nepučia ir tai gali lemti didesnes kainas, tai KT negali to paveikti. Institucija stebi, ar nėra kokių nors konkurencijos suvaržymų“, – dėstė KT pirmininkė. Tačiau ji neužsiminė apie dujų rinką ir dujų kainas, kurios dažnai stebina vartotojus.

Kalbėdama apie liberalizuotą elektros tiekimą, J. Ivanauskienė pastebėjo, kad rinkoje yra trys dalyviai, ir vartotojai gali pasirinkti. Dėl konkurencijos bankų sektoriuje atsakymas buvo toks: „Jeigu būtų pažeidimų indikacijų šiame sektoriuje, tai KT tikrai atliktų tyrimus.“

KT pirmininkė tikino, kad mažmeninė prekyba – prioritetų sąraše, ir dar kartą akcentavo, kad pirmiausia reikia atskirti, kai kainos kyla dėl objektyvių priežasčių. „Buvo pateikta ir KT analizė, ir Lietuvos bankas detaliai tai aiškino. Viena dalis – objektyvių dalykų įvertinimas, tai daro įtaką kainoms ir to negalime paneigti, pavyzdžiui, brangi energetika ir panašiai. Tačiau KT atlieka atitinkamus veiksmus, pavyzdžiui, turi įmonių susijungimo kontrolės įrankį, yra atliekami tyrimai“, – aiškino J. Ivanauskienė.

Taigi ratas užsidaro – maistas brangsta, nes auga energetikos kainos ir kt., o čia jau daug objektyvių veiksnių, tad ir konkurencijos problemų nėra, bankų sektoriuje irgi viskas gerai.

Sudėtinga gauti paskolas

Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas „Ūkininko patarėjui“ pastebėjo, kad KT atstovai dar nebuvo pakviesti į jų komiteto posėdį, todėl nežino jos veiklą iliustruojančių skaičių ir padarytų ar nepadarytų darbų. „Nusiskundimų girdėti, bet reikia įsigilinti, ar jie pagrįsti. Pakviesime KT į posėdį, tada bus galima detaliau kalbėti“, – pastebėjo parlamentaras.

Ar pats ilgametis Seimo narys mato kokių nors konkurencijos rizikų? „Čia nereikia būti dideliu žinovu, kad pasakytum, jog dėl konkurencijos yra problemų. Pavyzdžiui, smulkusis ir vidutinis verslas skundžiasi, kad sudėtinga gauti paskolas. Lietuvos verslo atstovai tvirtina, kad finansavimo trūkumas sudaro apie 5 mlrd. Eur! Tai kas čia yra? Galima daryti prielaidą, kad kažkas negerai ir kai kurios tarnybos turbūt neatlieka savo darbo“, – svarstė A. Sysas.

Stinga kompetencijos

BFK pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius, paklaustas apie konkurencijos problemas Lietuvoje, minėjo, kad pirmiausia reikia suvokti priežastis, o ne kovoti su pasekmėmis, bet, norint tai daryti, reikia turėti kompetencijos. „Visi mato, kad viskas yra pabrangę ir toliau brangsta. Procesai nesuvaldomi, manau, stingant kompetencijos arba noro tai matyti. Dar ankstesnėje kadencijoje kėlėme šią problemą, sakėme, kad per daug neatsakingai elgiamasi su pinigais, skirtais suvaldyti situaciją per pandemiją, jog įmonės neužsidarytų ir žmonės neprarastų darbo. Jų buvo per daug dalijama į kairę ir į dešinę, tai irgi turėjo įtakos kainų augimui. Dabar sukūrėme labai brangią Lietuvą ir tai tęsiasi toliau“, – konstatavo politikas.

Parlamentaro nuomone, KT veikla turėtų būti aktyvesnė, o konkurencijos sergėtojams derėtų pirmiausia matyti procesus tose srityse, su kuriomis tiesiogiai ir kasdien susiduria gyventojai – prekyboje, energetikoje ir pan. „Kad ne po 4–5 metų būtų pateikiamos tam tikros išvados, bet reaguojama greičiau. Kalbant apie visko brangimą, reikia pasižiūrėti, kiek įmonės turi pelno, kiek išleidžia darbo užmokesčiui, transporto priemonėms, kompiuteriams, baldams ir pan. Gal kai kurių išlaidų nereikėjo daryti“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

Lakoniški aiškinimai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasrio 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.