Lietuvoje planuojami sprogmenų, dronų gamybos ir jūrinės gynybos klasteriai

Apie tai penktadienį per spaudos konferenciją Karo akademijoje Vilniuje pranešė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Principas yra paprastas – ką gali, pasigamink pats Lietuvoje“, – sakė ji.

Lietuva pajėgi gaminti minas

Ministrės teigimu, pirmiausia Lietuva planuoja pasigaminti reikalingus kiekius kritinės amunicijos.

„Esame pajėgūs čia turėti prieštankinių minų ir kitų minų gamybą“, – tvirtino ji.

D. Šakalienė informavo apie keturis planuojamus kritinius gynybos pramonės klasterius.

„Pirmas – amunicijos, sprogmenų. Tikslas yra turėti Lietuvoje veikiančią integruotą sprogmenų bei sprogstamųjų medžiagų tiekimo grandinę, kuri leistų savarankiškai aprūpinti Lietuvos kariuomenę ir sąjungininkus kritine stambaus ir vidutinio kalibro amunicija, minomis ir kitais sprogmenimis“, – sakė ji.

Ministrės duomenimis, Lietuvai reikia mažiausiai 85 tūkst. prieštankinių minų, tam numatyta 50 mln. eurų.

Antras klasteris – dronų ir antidronų gamybos, įskaitant ilgo nuotolio dronus-raketas. 

„Dėsiu visas pastangas, kad pritrauktume kritinių komponentų ir technologijų vystymą Lietuvoje. Tas procesas gana sėkmingai juda į priekį“, – tikino krašto apsaugos ministrė.

Trečiasis klasteris – kritinės karinės technikos gamybos ir remonto klasteris. 

„Vakar kalbėjome su lenkais apie tai, kad tam tikrose srityse mes jau dabar esame pajėgūs jiems teikti tam tikrą pagalbą ir priežiūros paslaugas, kai kalbame apie sunkiąją ginkluotę“, – sakė D. Šakalienė.

Verslui bus sudaryta galimybė išbandyti gaminius poligonuose

Anot jos, taip pat krašto apsaugos tikslams planuojama panaudoti „Lietuvoje stiprų civilinį jūros klasterį“.

„Jie yra pasiruošę pereiti į karinį failą, tam sudarysime visas galimybes. Su kelių valstybių gynybos ministrais kalbėjausi, su gynybos pramone, kaip galima įtraukti Lietuvos laivų statyklas. Jie yra pasiruošę, tikrai nori bendradarbiauti ir gali tą padaryti“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, šiuo metu dėl bendradarbiavimo intensyviausiai kalbama su JAV, Vokietijos, Ukrainos, Šiaurės šalių gynybos pramonės gamintojais.

„Ir toliau skatinsime savo verslą per valstybės užsakymus ir pirkimus. Tikslas yra pavasario sesijoje priimti reikalingus pakeitimus dėl realaus žaliojo koridoriaus gynybos pramonei suformavimo“, – sakė D. Šakalienė.

Šios kategorijos ginklams priklauso karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais, automatiniai šaunamieji ginklai, šaudmenys su pramušamaisiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais, visų kalibrų patrankos, haubicos, mortyros, minosvaidžiai, granatos ir granatsvaidžiai, visų rūšių bombos, torpedos, minos ir pan.

Taip pat žadama skirti 10 mln. eurų fondui „MILIinvest“ gynybos startuoliams, planuojama įkurti naują rizikos kapitalo fondą gynybos pramonei remti.

„Vėlyvesnėje stadijoje tam skirsime 20 mln. eurų“, – tvirtino D. Šakalienė.

Ji pranešė, kad gamintojams bus sudarytos galimybės savo produktus išbandyti kariuomenės poligonuose.

„Ten, kur matome kritinį mūsų kariuomenei poreikį, atversime poligonus mūsų pramonės produkcijos testavimui, bandymams“, – kalbėjo ji.

Ministrė tvirtino, kad Vyriausybė turi išgrynintą inovacijų integravimo į kariuomenę modelį.

„Taip pat turime viziją dėl gynybos srityje veikiančių įmonių su valstybės kapitalu holdingo steigimo, kad turėtume tikrai gerai veikiančią gynybos pramonės ekosistemą“, – sakė ji.

„Veikti pagal principą, tarsi karas būtų rytoj“

Penktadienį D. Šakalienė pabrėžė, kad Lietuvos valstybė turi pereiti į karo meto mąstymą.

„Visi turi būti pasiruošę veikti su tuo, ką turi. Atėjus laikui, nebus laiko persitvarkyti, nebus laiko keisti procedūras, tai viską turime pakeisti dabar ir turime veikti pagal principą, tarsi karas būtų rytoj“, – kalbėjo ministrė.

„Karo rytoj tikrai nebus, bet turime būti pasiruošę veikti pagal tokį principą“, – teigė ji.

Pasak ministrės, jos tikslas turėti ne tik „popierinius planus, bet juos testuoti“, dėl to ketinama organizuoti daugiau pratybų.

„Visos krašto apsaugos sistemos funkcijos ir padaliniai bus vertinami, kiek tai padeda kovoti prieš galimą agresorių. Jeigu padalinys turi aiškią gynybos funkciją, jis bus stiprinamas, jei šiuo metu sunkiai identifikuojamas jo gebėjimas prisidėti prie gynybos, tai resursai bus atitinkamai relokuojami“, – aiškino D. Šakalienė.

Pasak jos, siekiant efektyvinti šalies gynybos sistemą, bus įkurta grupė, kurią šiuo metu įvardija žodžiu „greitis“.

„Tikslas yra peržiūrėti procesus krašto apsaugos sistemoje, procedūras, kurios leistų atsisakyti perteklinių ir vertės nekuriančių reguliavimų, vidinių tvarkų ir panašių procedūrų“, – sakė ministrė.

D. Šakalienės teigimu, Lietuva kartu su sąjungininkais stebi „kiekvieną Rusijos veiksmą“.

„Stebime kiekvieną rusų tankų kolonų pajudėjimą, kiekvieną lėktuvo skrydį ar raketų paleidimą, mes matome ir girdime, ką jie daro, tai labai svarbu žinoti, siekiant turėti ramų užtikrintumo jausmą, (...) kad mes matome, ką jie daro ir ruošiamės viskam“, – kalbėjo ministrė.

Praėjusią savaitę Jungtinėse Valstijose viešėjusi D. Šakalienė sako, kad nėra signalų, kad amerikiečių pajėgos regione galėtų mažėti, yra galimybių kad jos kaip tik augs.

„Pastaruoju metu ir viešojoje erdvėje aiškiai girdėjote kalbas iš Baltųjų rūmų apie galimą papildomą pajėgų dislokavimą būtent mūsų regione, kad užtikrintų, jog visi galėtų jaustis ramiai. Artimiausiu metu taip pat planuojami mano pokalbiai su JAV administracijos aukštais pareigūnais ir aš tikiuosi, kad dar ir čia galėsime pasvarstyti klausimą dėl pajėgų padidinimo mūsų regione, – kalbėjo ji.

Ginkluotės kontraktai – pasirašyti iki 2027-ųjų

D. Šakalienės teigimu, KAM tikslas – visus pagrindinės ginkluotės įsigijimo kontraktus pasirašyti iki 2027 metų.

„Absoliučią daugumą turime, bet nemažai yra, kuriuos reikia sudaryti, tai apima ne tik divizijos sunkinimui skirtus įsigijimus, bet ir įgalintojus – oro gynybą, karo inžineriją, žvalgybą, logistiką ir kitas sistemas“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jos, kariuomenės vystymas apims ir „jūrinės aplinkos suvokimą“.

„Mes turime planus per artimiausius metus išvystyti papildomus pajėgumus dėl tam tikro keitimosi informacija su NATO sąjungininkais ir (įsigyti – BNS) papildomas povandeninės stebėsenos priemones, taip pat bus stiprinama uosto ir priekrantės gynyba, įsigijimai suplanuoti – nuo tam tikrų laivų iki tam tikrų kitų dalykų“, – sakė D. Šakalienė.

Anot jos, bendradarbiaujant su kitomis Baltijos jūros valstybėmis, Lietuva modernizuos karinių laivų flotilę.

„Dabar vyksta intensyvios derybos dėl įsigijimų, kurią mes pasirinksime sąjungininkę ir kaip judėsime toliau“, – teigė ministrė.

Taip pat, be divizijoje vystomo oro gynybos bataliono, planuojama išvystyti vidutinio nuotolio oro gynybos batalioną.

„Turėsime dar papildomai keletą NASAMS baterijų ir tokių baterijų kaip MSHORAD“, – sakė D. Šakalienė.

Lietuva gynybinius pajėgumus stiprina pablogėjus geopolitinei situacijai. Valstybės gynimo taryba sutarė iki 2030 metų krašto apsaugai per ateinančius penkerius metus skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – apie 12 mlrd. eurų.

Lietuvos žvalgybos teigimu, per trejus–penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO, nors tokio laikotarpio ir nepakaktų pasiruošti plataus masto karui su Aljansu. Rusija planuoja padidinti kariuomenės skaičių iki 1,5 mln. karių, o Lietuvos žvalgyba šį siekį laiko įgyvendinamu.

Autoriai: Jūratė Skėrytė, Vilmantas Venckūnas

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.