Lietuvoje užauginta, realizuota – užsienyje

Svajonių darbas

Ūkininkauti J. Dragūnas pradėjo prieš tris dešimtmečius, kai susigrąžino senelių žemę. Tuo metu jis vertėsi daržininkyste, o vėliau pradėjo auginti gyvulius. „Puikiai suprantu daržininkus, nes pats tą kelią nuėjau. Gerai prisimenu, kaip daržininkystėje reikėdavo dirbti daug, bet pinigų vis tiek trūkdavo. Toks jau tas daržininkų gyvenimas“, – pokalbį su „Ūkininko patarėju“ pradėjo vyras, kuris dabar valdo daugiau nei 300 ha užimantį augalininkystės ir mėsinės gyvulininkystės ūkį.

Biodinaminio ūkio šeimininkas savo ūkyje augina javus, prižiūri pievas, kuriose ganosi limuzinų veislės galvijai. Visus darbus ūkyje atlieka pats Jonas su žmona Asta ir samdomas darbininkas. „Ūkininkavimo pradžioje laikiau mišrūnus, tačiau vėliau teiravausi, su kokiomis veislėmis geriausia mišrinti limuzinus. Man atsakė, kad jei nenoriu prarasti geriausių limuzinų veislės savybių, tą turiu daryti tik su limuzinais. Paklausęs patarimų, bandą gryninau, pirkau mėsinius gyvulius iš Prancūzijos. Dabar su veršeliais prižiūrime apie 200 gyvulių“, – pasakojo ŪP pašnekovas.

Mišriojo ūkio šeimininkas džiaugiasi atradęs savo svajonių darbą, kurį pats apibūdina taip: „Aš nieko nedirbu, nes darau tai, kas man labiausiai patinka – traktoriumi važiuoju, jį palaužau, prie gyvuliukų nueinu, juos pagirdau. Aš nieko neveikiu, leidžiu tik laisvą laiką. Kai atrandi savo mėgstamą darbą, visą gyvenimą gali nedirbti.“

Griežčiausi reikalavimai

Nors J. Dragūno ūkis 1999 m. gavo ekologinio ūkio statusą, vyras nuolat ieškojo būdų, kaip galėtų ūkininkauti dar darniau ir tvariau. Taip jis susidomėjo biodinamine žemdirbyste, kuri yra orientuota ne į kiekybę, bet į kokybę, ir 2017 m. gavo biodinaminio ūkio „Demeter“ įvertinimą. Šis įvertinimas patvirtina, kad produkcija yra užauginama laikantis vienų griežčiausių pasaulyje biodinaminio ūkininkavimo reikalavimų.

„Susipažinau su Vokietijos mokslininkų atliktais tyrimų rezultatais, kurie mane labai sužavėjo, ir  paryžau eiti biodinaminiu keliu. Tuo metu su manimi į seminarus, organizuojamus Šveicarijoje, Vokietijoje, važinėjo ne vienas stambų ūkį turintis mano pažįstamas, bet jie tuo neužsiėmė, teigdami, kad „ką pasakys žmonės“, nes kai kurie biodinaminio ūkininkavimo darbai iš šalies labai keistai atrodė. Tačiau manęs nedomina, „ką pasakys žmonės“, aš gyvenu savo gyvenimą dėl savęs, o ne dėl kitų žmonių, ne dėl jų nuomonės. Kaip noriu, taip ir gyvenu“, – drąsiai kalbėjo vyras.

Vyrauja darna

Natūralią ekosistemą puoselėjantis J. Dragūnas teigė, kad jo ūkyje vadovaujamasi gamtos pusiausvyros, darnos tarp žmogaus, gyvūnų ir augalų principais. „Auginu avižas, rugius, kviečius. Kai ūkyje yra gyvuliukų, viskas vyksta automatiškai – ir pievų yra, ir sėjomaina vyksta. Sėju dobilus, kurie prikaupia dirvožemyje azoto. Viskas vyksta natūraliai. Biodinaminiame ūkyje žemę tręšiu kompostu, pasėlius purškiu biologiniais preparatais, pagamintais iš vaistažolių, iš gyvūninės kilmės apvalkalų. Visi darbai atliekami pagal kalendorių, kuriame nurodyta visa darbų eiga“, – ŪP dėstė pašnekovas, kuris 2024 m. tapo „Gero ūkininko“ čempionato ambasadoriumi.

Šis čempionatas – tai iniciatyva, kurios metu gamtininkai, mokslininkai ir agronomai suburia ir parodo santarvėje su gamta ūkininkaujančių ūkininkų pavyzdžius.

Darbą atlieka sliekai

Biodinaminio ūkio šeimininkas ŪP pasakojo, kad jų krašte dirvožemis nuo seno buvo nederlingas ir rūgštus. Net ir sovietiniais laikais, kai jis buvo kalkinamas bei tręšiamas, pavykdavo išspausti tik apie 2 t/ha kviečių derliaus. „Rūgštų dirvožemį įprasta kalkinti, tačiau Vokietijos ir Šveicarijos ūkininkai tokį metodą vadina pinigų švaistymu, nes dirva yra rūgšti ne tik paviršiuje, todėl vien kalkinimas problemos neišsprendžia. Biodinaminiuose ūkiuose laikomasi kitokio požiūrio. Čia dirvožemio gyvybingumą palaiko natūralūs procesai, o augalams reikalingų medžiagų įsisavinimą užtikrina sliekai ir vabaliukai“, – aiškino Tauragės r. ūkininkaujantis vyras.

Kaip pavyzdį jis pateikė skaičiavimus: chemizuotame ūkyje 1 kv. m randama vos 10 sliekų, ekologiniame – apie 50, taip pat vienas kitas naktinis sliekas, o biodinaminiame jų gali būti 200 ir daugiau. „Augalams augti reikalingas deguonis, o sliekai, vabaliukai išpurena dirvą. Todėl ne veltui yra sakoma, kur yra sliekai, ten yra gyvybė, ten ir augalai auga. Tokiame dirvožemyje augalų šaknys susmulkėja ir giliau įsiskverbia į dirvožemį, geriau įsisavina reikalingas maistingąsias medžiagas“, – teigė J. Dragūnas.

Vertina užsieniečiai

Nors biodinaminė žemdirbystė vis dar siejama su mistika, mokslinių tyrimų, patvirtinančių jos naudą dirvožemiui, aplinkai ir sveikatingumui, nuolat daugėja. Todėl neatsitiktinai biodinaminiuose ūkiuose užauginti produktai vis sparčiau užkariauja užsienio rinką ir vartotojų širdis. J. Dragūnas patvirtino, kad visi jo ūkyje užauginti grūdai ir gyvuliai iškeliauja iš Lietuvos.

„Iškepus iš biodinaminiame ūkyje išaugintų grūdų duoną ar pyragą, juntamas saikas. Žmonės šių produktų nepersivalgo. Chemizuotuose ūkiuose išauginti grūdai to neduoda. Todėl užsieniečiai biodinaminiuose ūkiuose užaugintus grūdus labai vertina ir už juos moka didesnę kainą. O kas Lietuvoje paaiškins, kad už biodinaminiuose ūkiuose užaugintą produkciją reikia mokėti brangiau? Mūsų šalies žmones reikia lavinti, nes gali ateiti laikas, kai teks valgyti dirbtinę mėsą. Todėl apie tai reikia kalbėti, reikia daugiau mažų parduotuvėlių, kuriose žmonės gautų informacijos apie sveiką produkciją. Jei mūsų valdžia nuspręstų, kad reikia investuoti į žmonių švietimą, aiškinimą, situacija pasikeistų“, – atkreipė dėmesį J. Dragūnas.

Rasos ČIRIENĖS nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja