Lietuvos advokatūra prašo stabdyti mokesčių reformą, bet dėl gynybos finansavimo turi pasiūlymą

Pasak Advokatų tarybos pirmininko Mindaugo Kukaičio, teisinės valstybės pagrindas yra valstybės vadovų ir politikų įsipareigojimas garantuoti įstatymų viršenybę, teisinį stabilumą, žmogaus teisių apsaugą ir pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, teisės ir teisingumo prieinamumą,  teisinę atsakomybę. 

„Vyriausybės pateikta mokesčių reforma galimai pažeidžia mažiausiai keturis minėtus teisinės valstybės pagrindu, todėl jaučiame pareigą visuomenei ir atsakomybę išsakyti savo susirūpinimą ir nepritarimą. Dabartinė valdančioji dauguma siūlomais pakeitimais inicijuoja keturias esmines mokesčių reformas: dvi GPM, nekilnojamojo turto mokestines reformas, naujų mokesčių įvedimą ir esamų mokesčių didinimą. Tačiau žalingiausia, kad reformos pažeis teisinį ir ekonominį stabilumą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, sumažins teisingumo prieinamumą, neužtikrins politikų atsakomybės už netinkamą reformą, – spaudos konferencijos metu kalbėjo M. Kukaitis. –  Po šios reformos NT mokestį mokės absoliuti dauguma nekilnojamojo turto turėtojų, naują draudimo mokestį mokės visi, kurie rūpinasi savo turtu ir atsakomybe, siekia išvengti ginčų atsiradus žalai, o GPM didinimas ne 1 ar 2 procentus, o daugiau kaip 15 procentų. Nuo 5-15 proc. net ir 32 ar 36 proc. greičiausiai sunaikins individualią veiklą tūkstančiams žmonių, greičiausiai sumažins paslaugų prieinamumą, o padidinti GPM mokesčiai nuo visų metinių pajamų nepriklausomai nuo to, kaip jos bus gautos palies praktiškai visus žmones, tarp jų ir darbuotojus, nuomotojus, nuomininkus, ūkininkus, namo, buto pardavėjus, paveldėtojus, sportininkus, menininkus, kūrėjus ir išradėjus, kuriems be PVM, Sodros, PSD mokesčių, teks sumokėti ne 5-15 proc., bet 20, 32 ar 36 proc. GPM, nes su pastaraisiais pakeitimais siūloma visų veiklų pajamas sudėti“.

Advokatų tarybos pirmininkas spaudos konferencijos metu taip pat atkreipė dėmesį, kad siūlomi mokestiniai pakeitimai iš esmės griauna teisinės valstybės pamatus, nes yra lyginami nesulyginami dalykai, o visa mokestinė našta perkeliama gyventojams, kuriems ateityje teks ženkliai brangiau mokėti už paslaugas. 

„Reforma, gali prieštarauti LR Konstitucijai, nes drastiškai pakėlus mokesčius bus ribojama veiklos pasirinkimo laisvė ir paslaugų prieinamumas. Individualios veiklos vykdytojas neturi net 23 garantijų, kurias turi darbuotojas ir jų neturėdamas mokės beveik tokius pat mokesčius, kaip ir darbuotojas. Ši „reforma“ kalbant paprastai yra ne gynybos fondo suformavimas, o mokesčių didinimas įvairiausių sričių finansavimui. Advokatūra pritaria aiškiam gynybos mokesčiui, kurio lėšos būtų skirtos tik krašto apsaugai. O visoms kitoms reikmėms Vyriausybė visų pirma turi greitai ir reikšmingai peržiūrėti savo išlaidas, gerokai apkarpyti valdymo aparatą ir jo apetitą, įvertinti valstybės turto valdymo efektyvumą ir reikšmingai sumažinti administracinę naštą ir sutarti vardan teisinio ir ekonominio stabilumo, žmogaus teisių apsaugos ir pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, vardan teisingumo prieinamumo užtikrinimo ir teisinės atsakomybės, nevykdyti mokestinių reformų“, – sakė M. Kukaitis.

Lietuvos advokatūros nuomonei pritarė ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

„Neigiamas poveikis būtų juntamas ir sveikatos apsaugos sistemoje, nes esama sistema, susidedanti iš valstybinių ir savanoriškojo draudimo paslaugų, padeda subalansuoti pacientų srautą ir darbuotojų krūvį. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, padidėtų našta valstybinio draudimo sistemai, o tai reikštų ilgesnes eiles ir prastesnį sveikatos paslaugų prieinamumą visiems. Taip pat privatus sveikatos verslas būtų išstumiamas iš konkurencijos, pacientas privačioje įstaigoje negalėtų pretenduoti į privalomojo sveikatos draudimo išmoką. Tokia reforma iš esmės atsilieptų privačiam verslui, kentėtų ir privačios mokyklos, kuriose nebūtų galima gauti mokinio krepšelio“, – pakartojo jis visos verslo bendruomenės poziciją ir 150 organizacijų, prašančių nevykdyti mokesčių reformos.

M. Dubnikovo teigimu, nelogiškumu siūlomoje mokesčių reformoje yra daug, neišdirbta.

„Politikai žaidžia smėlio dėžėje, erzina visuomenę ir verslą, ir visą tai stabdo investicijas Lietuvoje. Nebelieka paskatos laikyti kapitalą Lietuvos jurisdikcijoje, nes su tokiais mokesčiais kapitalas netenka prasmės“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.

Lietuvos advokatūros Advokatų veiklos mokestinės aplinkos komiteto pirmininkė dr. Aistė Medelienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos advokatūra supranta Lietuvos gynybos išlaidų didinimo poreikį ir pastarąjį palaiko.

Visgi, Finansų ministerijos siūlomas pajamų subendrinimas nėra niekuo pagrįstas, nepateikiama tam jokių loginių pagrindimų, be to, tam tikros išlygos lieka (ir jų vis daugėja), todėl dabartinė 4 pajamų „krepšelių“ sistema yra ženkliai logiškesnė, nei siūloma.

„Vienintelė dabartinės pajamų apmokestinimo sistemos keitimo logika – surinkti daugiau mokesčių. Tačiau tą galima pasiekti be tokio drastiško pajamų rūšių subendrinimo, kurio šalutinio poveikio detalaus įvertinimo kol kas niekas nepateikė, o mes tokio poveikio rizikų matome: pradedant „šešėliu“, baigiant kapitalo ir „protų“ nutekėjimu iš Lietuvos ir mokestine migracija tokiu jautriu metu. Šiuo atveju reikia labai kruopščiai pasverti, kiek ir kokie papildomi eurai atsveria galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes“ - sakė dr. Aistė Medelienė.

Taip pat dr. A. Medelienė atkreipė dėmesį, kad visi ekonomistai sutinka, jog jeigu reikia greitų papildomų pajamų, tai PVM didinimas – racionaliausia priemonė, ir skaičiais pagrindžia, kad baimės dėl neigiamo poveikio mažesnių pajamų gavėjams yra mistifikuojamos. Tas kas uždirba daugiau, tas ir išleidžia daugiau ir PVM sumoka daugiau. Pajamas iš PVM padidinimo valstybė galėtų pradėti gauti jau kitų metų vasarį, o GPM pajamos pasirodys (jeigu išvis pasirodys, kokios planuojamos) tik link 2027 m. vidurio.

„Suprasdama solidarumo poreikį ir didesnių pajamų gavėjų galimybes prisidėti daugiau prie gynybos finansavimo, Advokatūra palaikytų nuosaikesnį GPM tarifo padidinimą individualios veiklos pajamoms, iš esmės nekeičiant visos apmokestinimo sistemos ir neįvedant papildomo chaoso tiek mokėtojams, tiek mokesčių administratoriams. Logiškas pakeitimas būtų papildomo laiptelio nuo 60 VDU įvedimas, laipsniškai per kelis metus pridedant iki 5 papildomų procentinių punktų šią ribą viršijančioms individualios veiklos pajamoms, skiriant šias papildomas valstybės pajamas išimtinai valstybės gynybos reikmėms“, – spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos advokatūros Advokatų veiklos mokestinės aplinkos komiteto pirmininkė.

Lietuvos advokatūros informacija