Lietuvos bankas: siūlymai, kaip tobulinti II pensijų pakopą

„Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, santykinis pensijų lygis yra žemas. Demografinės tendencijos rodo, kad ateityje valstybė jaus nuolat didėjantį papildomą pensijų sistemos finansavimo poreikį, tačiau lygiagrečiai reikės finansuoti ir kitas gyvybiškai svarbias sritis. Siekiant sumažinti demografinį spaudimą ir priartinti pensijų lygį šalyje prie Vakarų Europos valstybių standartų, reikia imtis struktūrinių pokyčių“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Lietuvos pensijų sistema susiduria su iššūkiais

Mažos pensijos: vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia apie 45–50 proc. buvusio atlyginimo. Tam, kad būtų užtikrinta ori senatvė, senatvės pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamų. Nesiimant struktūrinių pakeitimų, su dabartiniu I pakopos finansavimu, siekiančiu 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir įmokomis į II pensijų pakopą pasiekti adekvataus pensijų lygio nepavyks;

Neigiamos demografinės tendencijos: Lietuvos visuomenė sensta vienu iš sparčiausių tempų Europos Sąjungoje, šalyje mažas gimstamumas, iki 2019 m. stebėta didelė emigracija. Prognozuojama, kad ilgalaikėje perspektyvoje pensininkų daugės, o dirbančiųjų skaičius mažės (pavyzdžiui, šiuo metu dešimčiai dirbančiųjų tenka trys pensininkai, o apie 2060 m. dešimčiai dirbančiųjų teks jau šeši pensininkai). Tai reiškia, kad vis didesnės visuomenės dalies finansinė gerovė priklausys nuo pensijų išmokų.

Nepakankamas darbdavių įsitraukimas į pensijų kaupimą: dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje (II pakopoje) neprivalomas, joje aktyviai dalyvauja tik apie 50 proc. dirbančiųjų. Darbdavių įsitraukimas į kaupimo sistemą yra itin mažas.

Valstybės finansavimo krūvis: šiuo metu valstybės biudžeto įnašas (paskata) į II pensijų pakopos fondus siekia daugiau kaip 300 mln. Eur per metus. Priklausomybė nuo biudžeto lėšų gali sukelti iššūkių ateityje, ypač atsižvelgiant į demografines problemas ir didėjantį pensininkų skaičių.

Šiuo metu II pensijų pakopoje dalyvauja 1,4 mln. gyventojų, tačiau senatvės pensijai aktyviai kaupia tik šiek tiek daugiau nei pusė, t. y. apie 800 tūkst. dirbančiųjų. Sistema sparčiai auga, sukauptos lėšos, 2024 m. pabaigos duomenimis, viršija 9 mlrd. Eur, arba daugiau kaip 10 proc. BVP. Tačiau dėl dažno sistemos keitimo didelė dalis jos dalyvių nekaupia lėšų pakankamą laikotarpį, kad galėtų tikėtis reikšmingesnio priedo prie „Sodros“ pensijos.

II pensijų pakopoje dalyvauja 1,4 mln. gyventojų, tačiau senatvės pensijai aktyviai kaupia tik šiek tiek daugiau nei pusė, t. y. apie 800 tūkst. dirbančiųjų.

Lietuvos bankas siūlo

Įtraukti į kaupimą darbdavius siekiant didinti įmokas į II pensijų pakopos fondus. Tai leistų sukaupti reikšmingai didesnes sumas senatvei ir atsisakyti tiesioginio valstybės įnašo, kurį galėtų pakeisti darbdavių įmokos. Tai skatintų konkurenciją darbo rinkoje kuriant geresnes sąlygas darbuotojams ir skatinant aktyvesnį pensijų kaupimą.

Įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą. Jis didintų konkurenciją, suteikdamas gyventojams galimybę rinktis tarp valstybės ir privačių pensijų fondų, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir prioritetus. Taip pat didintų pasitikėjimą visa pensijų sistema, galėtų investuoti į projektus, kurie ne tik generuotų grąžą pensijų kaupimo dalyviams, bet investicijomis prisidėtų ir prie šalies ekonomikos plėtros.

Sukurti patogią informavimo sistemą, kuri leistų gyventojams aiškiai matyti sukauptas lėšas tiek I, tiek II pensijų sistemos pakopose, jų uždirbtą grąžą ir kitus svarbius rodiklius, lengvai modeliuoti ir apskaičiuoti būsimą pensiją.

Didinti automatinio įtraukimo lankstumą, suteikti daugiau apsisprendimo laisvės kaupiantiems asmenims. Automatiškai į papildomą kaupimą įtrauktam gyventojui siūloma sudaryti galimybę per 3 mėn. po įtraukimo pasitraukti iš kaupimo, neužkertant kelio prisijungti prie jo vėliau. Be to, siūloma, pakartotinai neįtraukti į pensijų kaupimo sistemą gyventojų, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti šiame procese ir sudaryti galimybę gauti atostogas nuo įmokų mokėjimo į pensijų fondus.

Nuolat buvo tobulinama

II pensijų pakopa Lietuvoje pradėjo veikti 2004 m. ir buvo nuolat tobulinama.

Vienas reikšmingiausių pakeitimų atlikta 2019 m., kai įsigaliojo gyvenimo ciklo pensijų fondų sistema. Šiuo metu kaupimą II pakopos pensijų fonduose siūlo 6 pensijų kaupimo bendrovės, valdančios 48 pensijų fondus.

2024 m. pirmojo pusmečio duomenimis, II pensijų pakopoje dalyvauja 1,4 mln. gyventojų, iš jų 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų, daugiausia nuo 30 iki 50 m. amžiaus. 780 tūkst. dalyvių (53 % dirbančiųjų) kaupia aktyviai, jų sukauptas turtas sudaro 8,2 mlrd. Eur. Vidutinė metinė II pakopos pensijų fondų grąža nuo 2004 m. sudaro 5,2 proc., o nuo 2019 m. – 8,5 proc. Įmokas sudaro dvi dalys: 3 proc. gyventojo darbo užmokesčio ir 1,5 proc. valstybės įmokos, priklausančios nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Lietuvos banko informacija