Lietuvos ekonomika atostogų neiškeliavo – ji ir toliau nenustoja augti

Smuktelėjusi metų pradžioje, mažmeninės prekybos apyvarta vėl šturmuoja naujas aukštumas. 2025 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, padidėjo 3,4 proc. ir buvo 3,8 proc. didesnė nei prieš metus. Pastebėtina, kad po laikino smuktelėjimo dėl metų pradžioje trumpam paūmėjusios infliacijos ir mokestinių pakeitimų, birželio mėn. mažmeninės prekybos apyvarta buvo didžiausia nuo duomenų skelbimo pradžios. Per 2025 m. antrąjį ketvirtį padidėjo visų pagrindinių prekių grupių pardavimai, o sparčiausiu augimu pasižymėjo internetinė prekyba ir po reikšmingo kryčio atsigaunanti prekyba automobilių degalais. Tokias mažmeninės prekybos tendencijas palaiko nenustojanti augti namų ūkių perkamoji galia. Vis dėlto, net ir augant perkamajai galiai, 2025 m. antrąjį ketvirtį reikšmingai suprastėjo namų ūkių nuotaikos. Jei anksčiau namų ūkių nuotaikų prastėjimas buvo labiau sietinas su pesimistiškesniais lūkesčiais dėl ateities, pastaraisiais mėnesiais jas taip pat blogino ir ne taip palankiai vertinama dabartinė namų ūkių finansinė padėtis ir jos pokyčiai per pastaruosius 12 mėn. Dėl to namų ūkiai gali atsargiau vartoti, o tai slopintų ir mažmeninės prekybos apyvartos augimą.

Rinkos paslaugų sektorius išlaiko gana sparčius plėtros tempus. Remiantis šių metų balandžio–gegužės mėn. duomenimis, įvertintais palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, rinkos paslaugų sektoriaus pardavimai buvo 2,2 proc. didesni nei pirmąjį ketvirtį, o prieš metus buvusį lygį viršijo 8,2 proc. Labiausiai prie tokios rinkos paslaugų sektoriaus raidos prisidėjo informacijos ir ryšių paslaugas teikiančios įmonės, nulėmusios daugiau kaip pusę viso rinkos paslaugų pardavimo padidėjimo. Remiantis apklausomis, šiuo metu šio sektoriaus įmonių nuotaikos yra artimos ilgalaikiam vidurkiui, o tai leidžia tikėtis, kad pats sektorius ir toliau turėtų išlaikyti palankias raidos tendencijas, tiesa, šiek tiek pesimistiškesnis artimiausio ketvirčio paklausos vertinimas turėtų lemti šiek tiek vangesnę plėtrą. Kitų rinkos paslaugų pardavimai taip pat padidėjo. Po metų pertraukos vėl teigiami metiniai plėtros tempai fiksuojami transportavimo ir saugojimo, taip pat apgyvendinimo paslaugų veiklose. Tiesa, abiejų veiklų pardavimai tebėra pastebimai mažesni nei didžiausia anksčiau fiksuota reikšmė. Augantys pardavimai gerina ir įmonių nuotaikas – Europos Komisijos skelbiamas paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis šių metų birželio mėn. pakilo iki aukščiausio lygio šiais metais. Palankesnes įmonių nuotaikas lėmė gerėjanti esama įmonių padėtis ir pozityvesni lūkesčiai dėl paklausos raidos artimiausiais mėnesiais. Tai leidžia tikėtis, kad rinkos paslaugų sektorius turėtų išlaikyti palankias raidos tendencijas.

Sumenkę naftos perdirbimo ir chemijos pramonės pardavimai slopino apdirbamosios gamybos plėtrą. Šių metų antrąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, per ketvirtį sumenko 3,1 proc., bet tebebuvo 2,5 proc. didesni nei prieš metus. Silpnesnius šių metų antrojo ketvirčio rezultatus lėmė reikšmingai sumenkę dviejų veiklų – naftos perdirbimo ir chemijos pramonės – pardavimai. Pirmosios veiklos pardavimų sumažėjimą galima būtų sieti su veiklai būdingais svyravimais, o antrosios – su numatytu laikinu AB „Achema“ amoniako gamybos sustabdymu (atnaujinti planuojama 2025 m. trečiąjį ketvirtį). Daugelio kitų apdirbamosios gamybos veiklų antrojo ketvirčio rezultatai buvo geresni, o apdirbamosios gamybos, išskyrus naftos perdirbimą ir chemijos pramonę, pardavimai buvo didžiausi nuo duomenų skelbimo pradžios.

Nors metų viduryje Lietuvos apdirbamosios gamybos nuotaikos buvo bene prasčiausios per pastaruosius 12 mėn., pagrindinėse prekybos partnerėse daugėja ekonomikos atsigavimo ženklų. Europos Komisijos skelbiamas Lietuvos apdirbamosios gamybos pasitikėjimo rodiklis šių metų viduryje nusileido iki žemiausio lygio nuo praėjusių metų liepos mėn. ir antrą ketvirtį iš eilės buvo žemesnis nei ilgalaikis vidurkis. Labiausiai tokias nuotaikas lemia vis blogiau vertinamas turimų užsakymų lygis ir palengva didėjančios pagamintos produkcijos atsargos. Šias nepalankias tendencijas iš dalies atsveria palengva gerėjantys lūkesčiai dėl gamybos apimties artimiausią ketvirtį. Pastariesiems įtakos turi ir palankios naujienos iš didžiausios Lietuvos prekybos partnerės – euro zonos. Jos pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing manager‘s index) liepos mėn. pakilo iki aukščiausios reikšmės per beveik metus ir indikavo stiprėjantį ekonomikos aktyvumą. Liepos mėn. į trejų metų aukštumas pakilo ir euro zonos apdirbamosios gamybos pirkimo vadybininkų indeksas, tiesa, jis tebebuvo žemiau 50 punktų ribos, kuri skiria apdirbamosios gamybos plėtrą nuo nuosmukio. Vis dėlto svarbu pastebėti, kad užsakymų vertinimas išlieka gana silpnas ir neįgauna augimo tendencijos. Tai verčia atsargiai vertinti tiek euro zonos, tiek Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių plėtrą artimiausią ketvirtį.

Po keletą metų stebėtos itin sparčios plėtros šių metų pirmąjį pusmetį statybos sektorius stabtelėjo. 2025 m. balandžio–gegužės mėn. vidutinė statybos sektoriaus darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo beveik 2,0 proc. mažesnė nei pirmąjį ketvirtį, o prieš metus buvusį lygį viršijo tik 3,3 proc. Tai lėčiausia metinė plėtra nuo 2023 m. pradžios. Nuosaikesnė statybos sektoriaus raida pastebima daugelyje pagrindinių sektorių – būsto, inžinerinių statinių, užsienyje atliekamos statybos. Spartesne plėtra šiais metais išsiskiria tik negyvenamųjų pastatų statybos sektorius, kurio pagyvėjimą galima sieti su reikšmingu išduotų statybos leidimų šuoliu 2023 m. antrojoje pusėje ir 2024 m., ypač prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių pastatams ir žemės ūkio pastatams. Apklausos rodo, kad statybos sektoriaus įmonės nesitiki reikšmingesnio padėties pagerėjimo ir artimiausią ketvirtį. Vis dėlto pastebėtina, kad per pastaruosius metus reikšmingai sušvelnėjusi ECB pinigų politika turėtų įpūsti daugiau energijos būsto statybos segmentui, o numatomos gauti ES paramos lėšos ir suplanuotos valdžios sektoriaus investicijos turėtų palaikyti gana didelę inžinerinių statinių darbų apimtį.

Lietuvos ekonomikos augimo tendencija artimiausiais ketvirčiais neturėtų keistis. Ekonomikos aktyvumą turėtų didinti tiek vidaus paklausa, tiek eksportas. Namų ūkiai tebeturės nemenkų galimybių didinti vartojimą dėl jau netrumpą laiką gana sparčiai didėjančios perkamosios galios – darbo užmokestis tebekils gana sparčiai, o nedarbas palengva mažės –  ir nors ir šiek tiek prastėjančios, bet vis dar geros finansinės padėties. Investicijų raidą palankiai veiks Europos Sąjungos paramos fondų srautai, jie turėtų skatinti tiek valdžios sektoriaus, tiek privačias ne būsto investicijas. Investicijas, ypač būsto, taip pat turėtų paskatinti ir menkstantis anksčiau griežtintos pinigų politikos poveikis. Jų raidai įtakos turės ir didėjantis tarptautinės prekybos sąlygų aiškumas. Tiesa, padidėję muitų tarifai vis dėlto turės nepalankios įtakos ekonomikos raidai ir labiausiai slopins prekių eksportą, jo plėtra turėtų būti pastebimai lėtesnė, nei buvo įprasta pastarąjį dešimtmetį.

---

Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas