Lietuvos investuotojo paveikslas: didėjo aktyvumas, domino rizikingesnės finansinės priemonės

„Kapitalo rinka praėjusiais metais buvo aktyvi – gyventojų sandorių skaičius, palyginti su 2023 m., išaugo dvigubai, o portfelio valdymo sutarčių skaičius – penkis kartus. Didėjo ir gyventojų rizikos apetitas – jie rinkosi rizikingesnes finansines priemones“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

2024 m. 176,5 tūkst. gyventojų (112,2 tūkst. vyrų ir 64,3 tūkst. moterų) sudarė apie 5 mln. sandorių – du kartus daugiau nei 2023 m. Vidutinis vyrų investicinis portfelis 2024 m. sudarė apie 11 tūkst. Eur, moterų – apie 7 tūkst. Eur (2023 m. – atitinkamai 24 tūkst. ir 15 tūkst. Eur).

Palyginti su 2023 m., neprofesionaliųjų investuotojų portfelio valdymo sutarčių skaičius padidėjo penkis kartus ir sudarė 16,2 tūkst. Šį augimą nulėmė 2024 m. aktyviai pradėjęs teikti investicines paslaugas naujas rinkos dalyvis.

Finansinių priemonių sąskaitose esančio fizinių asmenų turto vertė 2024 m., palyginti su 2023 m., išaugo penktadaliu (600 mln. Eur) ir metų pabaigoje sudarė 3,3 mlrd. Eur. Daugiausia investicinio turto valdė vyrai – jų vertybinių popierių sąskaitose sukaupto turto vertė 2024 m. pabaigoje sudarė 74 proc. viso investuotojų turto. 

Investiciniai portfeliai rodė didesnį gyventojų polinkį į rizikingesnes priemones – investicijos į akcijas siekė 1,4 mlrd. Eur ir 2024 m. sudarė didžiausią dalį (42 %) visų investicijų. Palyginti su 2023 m., jų dalis investiciniame portfelyje padidėjo 15 proc. 

Investicijos į fondus sudarė 33 proc., į obligacijas – 23 proc. viso portfelio. Investicijos į obligacijas išaugo nežymiai (4,0 mln. Eur), o fondų portfelis padidėjo beveik 60 proc. (406,3 mln. Eur). Štai jaunesni nei 25 m. ir 25–34 m. amžiaus kategorijai priklausantys investuotojai fondus rinkosi beveik tris kartus dažniau. 2023 m. fizinių asmenų investiciniai portfeliai buvo labiau subalansuoti.

Vyrai akcijoms skyrė 43 proc., obligacijoms ir fondams – atitinkamai 21 ir 33 proc. savo investicijų. Moterys akcijoms vidutiniškai skyrė 40 proc., obligacijoms – 26 proc., o fondams – 32 proc. portfelio investicijų. 

Nasdaq Vilniaus biržoje 2024 m. buvo 24,6  tūkst. aktyvių investuotojų: 16,2 tūkst. Lietuvos piliečių ir 7,4 tūkst. užsienio gyventojų, 533 Lietuvos ir 455 užsienio juridiniai asmenys. Beveik 19 tūkst. investuotojų rinkosi akcijas reguliuojamoje rinkoje. Iš užsienio investuotojų aktyviausi buvo Estijos ir Latvijos piliečiai. 

2024 m. šalies juridiniai asmenys turėjo 2 974 finansinių priemonių sąskaitas, kuriose buvo finansinių priemonių likutis. Bendra jose laikytų finansinių priemonių vertė išaugo penktadaliu ir sudarė 20,5 mlrd. Eur. Juridinių asmenų investicinio portfelio proporcijos nekito ir išlaikė balansą tarp skirtingų turto klasių: apie 40 proc. portfelio sudarė investicijos į obligacijas, akcijoms ir fondams tenka du trečdaliai visų investicijų.

Juridinių asmenų, kurie buvo neprofesionalieji investuotojai, sudarytų sandorių skaičius, palyginti su 2023 m., padidėjo penktadaliu, o jų investicijas daugiausia sudarė akcijos (1,5 mlrd. Eur). Palyginti su 2023 m., investicijos į akcijas išaugo 5 proc., į fondus – beveik du kartus, o investicijos į obligacijas sumažėjo per pusę.

Neprofesionaliesiems investuotojams investicines ir portfelio valdymo paslaugas Lietuvoje teikia 32 finansų įstaigos (į rinką atėjo 2 nauji dalyviai): 13 finansų maklerio įmonių, 9 valdymo įmonės, 3 bankai ir tiek pat finansų patarėjų įmonių, po 2 užsienio bankų filialus ir užsienio finansų maklerio įmonės filialus.

Lietuvos banko informacija