Ashburn +26,6 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 23 Bir 2024
Ashburn +26,6 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 23 Bir 2024

Dainius ŠEPETYS
žurnalistas
 

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje – permainų vėjai

2023/06/13


Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai (LMŽD) siekiant atkurti visos šalies  ginklo brolių orumą ir savo organizacijos gyvybingumą būtinos kardinalios permainos. Tai nujausdami šalies medžiotojai šeštadienį gausiai rinkosi į Kauno sporto halėje surengtą visuotinį suvažiavimą.

Pusė medžiotojų – žemių savininkai

Prieš renginį ne vienas suvažiavimo dalyvis minėjo, kad jei oras būtų prastesnis, kažin ar gana erdvi halė sutalpintų visus svečius. Tačiau ir skaisčiai šviečiant saulei rūpestį draugijos ateitimi parodė daugiau nei 1 500 medžiotojų ir būrys žvejų.

Suvažiavimą atidarė LMŽD prezidentas Virginijus Kantauskas, kuris susirinkusiems pristatė bendrąją medžioklės situaciją Lietuvoje, labai konstruktyviai ir kritiškai įvertino aktualiausias problemas tiek draugijoje, tiek ir apskritai medžioklėtvarkoje. 

Virginijus Kantauskas: „Daugiau taip tęstis nebegali.“

Iš viso Lietuvoje yra apie 30 tūkst. medžiotojų, kurie medžioklei naudoja 5,6 mln. ha medžioklės plotų. Mūsų šalyje veikia 800 medžiotojų būrelių ir klubų, kurių kiekvienas vidutiniškai turi 7 tūkst. ha medžioklės plotus. Vidutiniškai vienam būreliui ar klubui priklauso 44 medžiotojai. 47 proc. medžiotojų turi nuosavos žemės ar miško.

Medžiotojai iš valstybės nuomojasi medžioklės plotus, už kuriuos yra mokami pinigai. Tačiau, kaip žinia, jie tos žemės nedirba, iš to agroverslo naudos negauna, todėl faktiškai jie sumoka už valstybei priklausančius žvėris. „Žvėris tampa medžiotojo nuosavybe tik po to, kai jis būna teisėtai sumedžiotas, nors jau mokėdami „už plotus“ faktiškai nusiperkame tuos žvėris“, – žaismingai situaciją susirinkusiems komentavo V. Kantauskas.

Į biudžetą – po 10 milijonų kasmet

„Medžioklė yra pagrindinė medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemonė, o medžiotojas – pagrindinis šios priemonės įgyvendintojas“, – iš tribūnos kalbėjo LMŽD prezidentas, akcentuodamas, kad be teisių medžiotojai turi ir daugybę pareigų. Už jas jiems niekas nekompensuoja. Pirmiausia tai yra medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkininkams atlyginimas ir laukinių gyvūnų populiacijos reguliavimas.

Vardydamas pareigas pranešėjas nepamiršo paminėti: medžiojamosios faunos globos ir saugojimo nuo neteisėto naudojimo, žemės savininkų teisių užtikrinimo, keliuose su transporto priemonėmis susidūrusių gyvūnų likvidavimo (3–4 tūkst. vnt. per metus) bei medžiojamų gyvūnų apskaitos. Prie pareigų ir atsakomybių taip pat buvo priskirta afrikinio kiaulių maro laukinėje faunoje ir kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų epizootijų valdymas bei prevencija, veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų laikymasis bei investicijos į medžioklės įrenginius ir į medžioklei reikalingą infrastruktūrą.

Už medžiojamųjų išteklių naudojimą Lietuvos medžiotojai į valstybės biudžetą kasmet sumoka po 3,5 mln. Eur, o bendrai visi šalies medžiotojai sukuria didesnę nei 50 mln. Eur apyvartą. Sunku patikėti, tačiau 7 medžiotojai sukuria vieną darbo vietą, o vidutinės vieno medžiotojo metinės išlaidos siekia 1 300 Eur. „Lietuvos medžiotojai į valstybės biudžetą įvairiomis formomis kasmet sumoka po 10 mln. Eur, todėl negalima daryti prielaidos, kad medžiotojai skolingi valstybei“, – reziumavo V. Kantauskas.

Iš ko galima pavogti žvėrį?

Įdomu tai, kad medžiotojai kasmet vasario 15-ąją avansu sumoka pinigus į valstybės biudžetą už medžioklės išteklių naudojimą, o realiai jais naudojasi gerokai trumpesnį laiką. Štai briedžius galima medžioti tik 2–4 mėnesius, nors už jų, kaip ir kitų medžiojamų gyvūnų, padarytą žalą miškams ir pasėliams būreliai kompensuoja žemės ir miško savininkams ištisus metus.

Keliuose partrenktus gyvūnus ištisus metus privalo surinkti ir išvežti utilizuoti medžiotojai, nors valstybei kasmet tai kainuotų 300–400 tūkst. Eur. Todėl išlieka itin aktualus LMŽD prezidento klausimas: „Kada medžiojamas žvėris tampa medžiotojų nuosavybe: ar kai sumokame už jį pinigus, ar tada, kai sumedžiotą gyvūną krauname į savo transporto priemonę?“

Prašymą dėl sumedžiojimo limitų teikia medžiotojai ir dažniausiai jie žino, kad limitas bus patvirtintas, todėl kyla klausimas, ar reikalingos medžiojamųjų gyvūnų limitus nustatinėjančios komisijos? Realiai jos tvirtina tai, ką „nupiešia“ klubai.

Tas pats pasakytina ir apie medžioklės lapus. „Juk žvėrį pavogti galima tik iš kito klubo nario, o ne iš valstybės, juk jai jau viskas sumokėta“, – suvažiavimo dalyviams sakė V. Kantauskas. Prieš medžioklę reikėtų pildyti ne medžioklės lapą, bet surinkti dalyvių parašus už jų išklausytą instruktažą.

Kęstutis Mažeika pasisako už medžioklės lapo panaikinimą.

Funkcijomis pasidalinta

Halėje susirinkusiems medžiotojams ir žvejams buvo pateikta LMŽD finansinė ataskaita. Nors organizacijos vadovai anksčiau buvo nuolatos kalami prie kryžiaus dėl per didelio išlaidavimo, po itin aiškios ir skaidrios ataskaitos paaiškėjo, kad draugijos prezidentas V. Kantauskas už darbą jokio atlygio neima, o centrinėje LMŽD administracijoje darbuotojai dirba tik 1,25 etatu (draugijos direktorius ir žvejybos reikalų kuratorius).

Buvo paviešintos ir centrinės LMŽD funkcijos, o jų, pasirodo, nemažai: dalyvauti medžioklės politikos formavime, teikti LR Vyriausybei, Seimui, Aplinkos ministerijai ar jai pavaldžioms institucijoms pasiūlymus ir rekomendacijas dėl medžioklę bei žvejybą reglamentuojančių teisės aktų rengimo ir tobulinimo, dalyvauti įvairiose komisijose ir darbo grupėse, komunikuoti su nacionaline žiniasklaida ir atstovauti Lietuvai tarptautinėse medžiotojų organizacijose.

Centrinei LMŽD taip pat tenka bendradarbiauti su mokslininkais, atlikti statistinių duomenų ir situacijos analizes, komunikuoti su rajoninėmis draugijomis ir medžiotojais rūpimais klausimais, dalyvauti rajonų draugijų renginiuose, susirinkimuose ir organizuoti medžioklės trofėjų parodas, respublikines šaudymo varžybas.

Darbų tiek, kad jų su dabartiniu LMŽD biudžetu ir žmogiškaisiais ištekliais atlikti praktiškai yra neįmanoma.

Buvo aptartos ir rajoninių draugijų / skyrių funkcijos. Prisiminta, kad jos apima trofėjų apžiūras, saugaus elgesio žinių patikrinimo egzaminus, naujų medžiotojų rengimo kursus. Taip pat skyriai organizuoja šaudymo varžybas, šv. Huberto minėjimo šventes, vasaros šventes ir šeimų sąskrydžius, tradicijų puoselėjimo medžiokles bei medžiotojų kompetencijų didinimo ir mokymo renginius. Be to, rajoninių LMŽD skyrių atstovai dalyvauja savivaldybių medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijose, savivaldybių komisijose medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti bei savivaldos organizuojamuose miesto šventėse, bendruomenių šventėse ar edukacinėse veiklose, susijusiose su gamta.

Mes, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nariams priklausantys ar bendras vertybes su šia bendruomene puoselėjantys medžiotojai, NORIME, kad:

  •  mūsų interesams nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu tinkamai ir efektyviai atstovautų šiuolaikiška, kompetentinga, veržli ir pažangi organizacija – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, turinti aiškią veiklos strategiją bei priemones ir galimybes ją įgyvendinti;
  • šios organizacijos veikla būtų skaidri ir grindžiama kaštų bei naudos principais, naudingais ir priimtinais visai medžiotojų bendruomenei, o ne atskiriems jos nariams ar grupėms;
  • organizacijos veikla ir siekiai būtų grįsti tvariais ir ilgalaikiais sprendimais.

Iš suvažiavimo rezoliucijos

Atėjo laikas keistis

Paskaičiuota, kad vidutinis LMŽD nario mokestis yra 25 Eur per metus. Iš jo 5 Eur keliauja į centrinę LMŽD, 20 lieka rajonuose. V. Kantauskas, pateikdamas ataskaitą, tiksliai nurodė, kad centrinės LMŽD metinis biudžetas yra 107 929 Eur, o koks yra rajoninių skyrių metinis biudžetas?

Rajoninių skyrių lėšos susideda iš visos Lietuvos medžiotojų ir žvejų nario mokesčio, saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimo egzamino mokesčio, mokesčio už medžiotojų rengimo kursus, trofėjų vertinimo mokesčio, žvejo bilieto ar leidimo mokesčio ir jų patalpų nuomos mokesčio.

Įvertinus visus šiuos mokesčius, buvo paskaičiuota, kad bendras Lietuvos rajoninių draugijų / skyrių metinis biudžetas yra 1 mln. Eur. Akivaizdu, kad beveik visi pinigai lieka rajonuose, o kaip jie panaudojami, informacijos nėra.

V. Kantauskas pateikė X rajoninės draugijos etatinio darbuotojo darbo užmokesčio pavyzdį: jis dirba pilnu etatu ir gauna minimalų darbo užmokestį – 840 Eur (neatskaičius mokesčių). Jis dirba tik 2 priėmimo dienas per savaitę, 8 dienas per mėnesį. Tas pats darbuotojas, per metus dirbdamas 104 dienas (5 mėn. nepertraukiamo laiko), gauna 10 080 Eur pajamų. Per metus tas pats darbuotojas paruošia 70 naujų medžiotojų, po 300 Eur už kiekvieną ir asmeniškai gauna 21 000 Eur pajamų, kurių neapskaito į draugijos biudžetą. Už papildomas paslaugas, trofėjų vertinimus ir matavimus bei saugumo egzaminą dar gauna 4 000 Eur neapskaitytų pajamų. Iš viso X draugijos darbuotojas į rankas per metus gauna 35 000 Eur, kas per mėnesį būtų 2 900 Eur. O kur dar žūklė ir žvejybos leidimų išdavimas – pilkoji zona.

Kitas labai svarbus momentas, kurį akcentavo LMŽD prezidentas, yra visuomenės nuomonė apie medžiotojus. „Šiuo metu medžiotojus teigiamai vertina tik 43 proc. Lietuvos gyventojų, o mūsų tikslas, kad mus teigiamai vertintų bent 70 proc. piliečių“, – kalbėjo V. Kantauskas.

Apibendrindamas LMŽD prezidentas akcentavo, kad toliau taip tęstis nebegali ir organizacijai reikia persitvarkyti. Jis pasiūlė sukurti iniciatyvinę grupę, kuri atliktų visą sistemos pertvarką.

Simono Gentvilo manymu, valstybė neturėtų kištis į medžioklę.

Situacija – užkonservuota

Po V. Kantausko pasisakymo pakalbinome septynerius metus LMŽD vadovavusį prof. Rimantą Benetį. „Problemos tos pačios, kokios buvo ir prieš dešimtmetį, nes pati sistema yra neefektyvi“, – redakcijai sakė R. Benetis. Jo nuomone, draugija tarsi apversta aukštyn kojomis: medžiotojų klubai lyg ir niekam nepavaldūs, LMŽD valdžia neturi nei pinigų, nei įrankių situacijai pakeisti.

„Atėjo laikas keistis. Prezidentas išsakė savo argumentus, dabar turi galvoti kiekvienas: nuo eilinio medžiotojo iki dabartinio Seimo nario“, – neabejojo buvęs draugijos vadovas. Jo nuomone, dėl šios netvarkos nuo LMŽD dalis narių atskilo, susikūrė kitos medžiotojų draugijos. Vadinasi, persitvarkyti yra būtina.

Suvažiavime kai kas pasigedo dėmesio žvejams, o juk forumas – tai LMŽD. „Jokiu būdu nenuvertiname žvejų, tačiau jie patys vengia aktyviau dalyvauti draugijos veikloje“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė LMŽD direktorius Laimonas Daukša.

Pasirodo, Lietuvoje skaičiuojama apie 170 tūkst. žvejų ir tik 3 tūkst. iš jų yra LMŽD nariai. „Žvejų kolektyvai neasocijuoti, nes jei medžioklei reikia kolektyvo, tai mėgėjai meškerioti dažniausiai poilsiauja po vieną“, – situaciją komentavo L. Daukša, tikindamas, kad žvejai neturi lokalios vietos, jie migruoja visoje Lietuvoje. Geriausiai dėmesį žvejams iliustruoja tas faktas, kad LMŽD jiems yra išnuomojusi 250 vandens telkinių visoje Lietuvoje.

Esu medžiotojas ir man ne gėda

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 66, 2023 m. birželio 13 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.


 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis