Lietuvos ožkų augintojams iki olandų ūkių dar labai toli

Nors pastaraisiais metais sumažėjo ir ožkų, ir jų augintojų skaičius, tačiau netrūksta entuziastų, kurie užsiima ožkininkyste ir atsisakyti ožkų ūkių nežada. Pavienių ožkų augintojų Lietuvoje yra palyginti nemažai, bet jie dažniausiai ožkas laiko savo reikmėms ir nedaro iš to verslo. Tačiau vidutiniai ir dideli ožkų ūkiai, kurių nėra daug, siekia, kad jų ūkininkavimas atsipirktų, būtų ekonomiškai naudingas. Kaip sėkmingiau tai daryti, grupelė ožkų augintojų patirties sėmėsi Nyderlanduose.

Nauda ir ūkininkams, ir mokslininkams  

Kelionę į Nyderlandus Lietuvos ožkų augintojams suorganizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto Gyvūnų veisimo katedra. Idėja pasisemti patirties iš Nyderlandų ožkų augintojų kilo Gyvūnų veisimo katedros vedėjui dr. Giedriui Palubinskui ir Gyvūnų mokslų fakulteto prodekanui Evaldui Šlyžiui.

Lietuvos ūkininkai, mokslininkai viešėjo penkiuose ožkų ūkiuose, lankėsi ožkų, karvių pieno perdirbimo įmonėse, sūrių gamyklėlėse.

„Kaip mokslininkas beveik penkerius metus specializuojuosi ožkininkystėje, dirbu su ožkų augintojais, su kolegomis organizuojame jiems seminarus. Iš šio bendradarbiavimo ir gimė mintis organizuoti dalykinę kelionę, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo E. Šlyžius. – Nyderlanduose lankėmės ožkų ūkiuose, susipažinome su ožkų auginimo, veisimo, mitybos, šėrimo technologijomis, kurios yra kitokios nei Lietuvoje. Ta patirtis yra naudinga ir mums, mokslininkams, ir ožkų augintojams, ūkininkams.“

Lyginti Nyderlandų ir Lietuvos ožkininkystę gana sudėtinga. Pasak E. Šlyžiaus, Nyderlanduose vidutinis ožkų ūkis – 1–1,2 tūkst. ožkų, o mūsų šalyje, kadangi yra suregistruoti ir tie augintojai, kurie laiko po vieną ar dvi ožkas, vidurkis yra apie 3,4 ožkos. Lietuvoje yra šeimų ūkių, kurie laiko po 20–30 ožkų, o didelių ūkių tėra vos keletas.

„Ožkininkystė yra perspektyvi šaka. Nors rimtų paskaičiavimų nėra, bet juk ir dabar  smulkūs, šeimos ūkiai gali išsilaikyti augindami ožkas, gamindami ožkų pieno sūrius, jogurtą. Tokie ožkų ūkiai turi savo klientus ir išgyvena“, – tvirtino E. Šlyžius.

Tūkstančius ožkų laikantys ūkiai   

Nyderlanduose su kolegomis kartu viešėjęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius tvirtino, jog yra ko pasimokyti iš olandų ūkininkų. Įgyta patirtis, žinios galbūt padės mūsų ūkininkams darbą ūkyje organizuoti taip, kad šie galėtų pagaminti produktų kuo pigiau, našiau, daugiau.

Iš visų aplankytų ožkų ūkių K. Jucevičiui didelį įspūdį paliko ūkis, kuriame auginama 3,5 tūkst. ožkų.

„Jaunas ūkininkas šį ūkį įkūrė nuo nulio. Dabar melžiama  3,5 tūkst. ožkų, per dieną parduodama 11 tonų pieno. Tai viena iš aštuonių Olandijos fermų, kuri gali eksportuoti ožkas į kitas šalis. Fermoje viskas mechanizuota, todėl dirba tik septyni žmonės, o daugiau darbuotojų dirba tik tuo metu, kai ožkos pradeda vesti ožiukus. Šis ožkų augintojas neturi žemės – kombinuotus pašarus, šiaudus, šieną perka, ožkas laiko fermoje. Jos šeriamos karuselės tipo šėrykloje, tad ožka per dieną nueina apie tris kilometrus.

„Karuselėje“ ožkos per dieną šeriamos aštuonis kartus. Ožkos ausyje yra čipas – kompiuteris nuskaito, kiek ožka davė pieno, paskaičiuojama pašarų norma ir atėjusi į šėrimo aikštelę gauna individualų savo davinį. Nė vienas gramas pašarų nenueina veltui – tik į pieną, mėsą.

Olandų ūkininkas pasakojo, jog ožkoms patalpose – daug saugiau, ten jas laikyti ir ekonomiškiau, nes ganant laukuose – didelė erkių, įvairių parazitų platinamų ligų užsikrėtimo rizika. Be to, kai pašarai perkami, neskauda galvos, ar užaugs, pašarus sulis, ar ne“, – pasakojo K. Jucevičius.

Nyderlandų ožkų augintojai, pasak K. Jucevičiaus, dažniausiai parduoda pieną, o sūrius, kitus pieno produktus gamina retas kuris ūkis.

„Jei Lietuvos ožkų augintojai patys negamintų produkcijos, tikriausiai patirtų krachą, – svarstė K. Jucevičius. – Mūsų šalyje, deja, ožkų augintojai – lyg našlaičiai, nes nėra valstybinės politikos, nėra specialistų, kurie padėtų ūkininkams, juos konsultuotų, padrąsintų. Ožkininkystė palikta be tinkamo dėmesio. Jei ne ožkų augintojų entuziazmas, situacija būtų visai tragiška“, – sakė K. Jucevičius.

Kelionė patvirtino ožkininkų skaudulius   

Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininkė Dalia Ėmužytė  – viena didžiausių ožkų augintojų Lietuvoje. Širvintų rajone, Griciūnų kaime esančiame jos ūkyje – apie 500–600 ožkų, tačiau mastai su Nyderlandų ožkų ūkiais – nepalyginami.

„Mums plaukti ir plaukti iki jų, – prisipažino iš turiningos kelionės grįžusi D. Ėmužytė. – Olandų ožkų augintojams nekyla keblumų dėl produkcijos realizacijos – jų gyventojų perkamoji galia žymiai didesnė nei mūsų. Be to, daug produkcijos jie  eksportuoja į kitas šalis. Mes eksporto nevykdome, nes esame per maži.“

 Nyderlanduose ožkų fermos, pasak D. Ėmužytės, komercinės, siekiama didelio produktyvumo. Taikomos technologijos kitokios nei Lietuvoje, daug kas ūkiuose modernizuota.

„Lankėme fermas, kur mažiausiai – 600 melžiamų ožkų, ir kur vidutinis ūkis – 1,2 tūkst. ožkų, bet yra ūkių, kur laikoma net 3–4 tūkst. melžiamų ožkų. Fermoje, kur laikoma 1,2 tūkst. ožkų, dirba tik du žmonės, –  teigė D. Ėmužytė. – Ten viskas apskaičiuota, viskas grindžiama pinigais. O mes investuojame kartais nežinia kur.“

Asociacijos pirmininkė atkreipė dėmesį, jog Nyderlandų ožkų augintojams žymiai lengviau įsikurti ir ūkininkauti, nes šalyje veikia įmonės, kurios, jei pageidauji ir susitari, suranda padėvėtą ar naują įrangą, padeda įrengti fermą „nuo–iki“, taip pat konsultuoja įvairiais klausimais.

„Ten žmonės nemoka dukart už tą patį dalyką. Pas mus daug kas vyksta spontaniškai – pamačiau ir darau kažką panašaus, – sakė D. Ėmužytė. – Mes, palyginti su olandais, esame maži. Mano ūkis – stambesnis, tad į juos orientuodamasi dar galiu kažką pakeisti ir pagal jų pavyzdį padaryti. Dar yra keli didesni ūkiai, bet maži ūkeliai tokių galimybių neturi. Mums reikėtų apgalvoti technologijas, ar norime pieno daug turėti, ar veislinius gyvulius auginti. Turime susidėlioti prioritetus, ir nuo to priklausys, kokias investicijas daryti. Be investicijų – nieko nebus, niekas nesikeis, o jų Lietuvoje gauti sunku.“

Pasak D. Ėmužytės, tuos ožkų augintojus, kurie norėtų stambinti savo ūkį, daug investuoti ir daryti iš to verslą, stabdo nežinia, kur realizuoti produkciją.

„Mes esame geri ūkininkai, galime labai daug ko užauginti, tačiau kur visa tai padėti? Be to, pas mus nėra įmonių, asociacijų, kurios galėtų ožkų augintojus aprūpinti įrengimais, technologijomis, kombinuotais pašarais, vaistais. Pas mus nieko nėra skirta ožkoms. Ir kapanokis kaip nori. Jei kiti ūkininkai kooperuojasi tiek gamyboje, tiek perdirbime, realizacijoje, tai ožkininkystėje kooperacija praktiškai neįmanoma“, – sakė D. Ėmužytė.

Lietuvos ožkininkystėje yra daug skaudulių, ir kelionė į Nyderlandus tai tik patvirtino.

„Mums arba reikia labai temptis, arba virti savo sultyse, tvirtino D. Ėmužytė. – Viešėdama Nyderlanduose pamačiau, ką mano fermoje galima pakeisti, kad būtų galima dirbti našiau, geriau. Aš jau esu daug investavusi, tai man padaryti yra lengviau, o mažiems ūkiams reikia apsispręsti, ar jie norės stambėti. O tai reiškia, kad reikėtų ir projektus rašyti, ir investuoti, bet tai nėra paprasta, ir ne kiekvienas ryžtasi tokiems perversmams.“

Yra ko pasimokyti, bet ne viskas pritaikoma

Nyderlanduose Lietuvos ožkų augintojai, pamatę daug dalykų, ko verta pasimokyti, mano, kad mūsų šalies pramonė turi keisti požiūrį į ūkius, aptarnavimo sferą.

„Pavyzdžiui, jei reikia ožkų nagus karpyti – Nyderlanduose yra firmos, kurios atvažiuoja, nagus nukarpo. Jei reikia sėklinti ožkas – atvažiuoja ir apsėklina, pašarus tiekia. Ir viskas minutės tikslumu. Mūsų žmonėms dar trūksta darbo kultūros – jei pasakė, kad atvažiuos į ūkį, tai gali atvažiuoti po savaitės ar mėnesio, ir tai po dešimto priminimo. Yra tokių įmonių, kurios pažadėjusios gali ir išvis neatvažiuoti. Pas mus aptarnavimas yra prastas, neišvystyti ir technologiniai procesai. Olandijoje daug procedūrų yra robotizuota. Gal būtų galima kai ką robotizuoti ir pas mus, tačiau jeigu nėra firmos, kuri aptarnautų įrenginius, tai tų įrenginių gali prisipirkti kiek nori, bet jei nebus serviso, tai įrenginys bus išmestas.“

Nyderlanduose viskas apskaičiuota ir įrengta taip, kad ferma būtų rentabili. Gimę ožiukai iš karto yra atskiriami, yra tam tikra technologija, kaip jie toliau auginami, numatyta ligų profilaktika, įrengtos tam tikros technologinės sistemos.

„Pas mus dėl dešimt ar dvidešimt ožkų tokios fermos niekas nerengs. Mes galime tik kosmetinį remontą padaryti. Pas mus ūkiai laiko po dešimt, dvidešimt, penkiasdešimt melžiamų ožkų. Mano ferma ir dar kelios didelės žvelgia plačiau, tačiau mūsų tik keletas. Kadangi Lietuvoje ožkų yra palyginti mažai, dėl pavienių žmonių nei medikamentų įvežama, nes reikia viską licencijuoti, nei įrangos ožkų ūkiams. Mes susiduriame su problemomis, nes mes esame maži.“

Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininkė D. Ėmužytė tvirtino, jog Nyderlanduose akiratis prasiplėtė. Ožkų augintojai žvalgėsi, kaip patobulėti, ką galima pritaikyti savo ūkiuose. Gautas žinias, patirtį Nyderlanduose viešėję ūkininkai perduos kolegoms Lietuvoje.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė