Lietuvos pastangos klimato kaitos krizei suvaldyti nepakankamos?

Nacionaliniame pranešime galima rasti informacijos apie Lietuvos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų tendencijas 1990–2020 m. ir ŠESD prognozes iki 2040 m. visuose Lietuvos ūkio sektoriuose. Taip pat pateiktos prognozės, kaip keisis klimatas Lietuvoje iki 2100 metų.

Ataskaitoje apibendrinta pažanga, mažinant ŠESD emisijas bei tolesni veiksmai, kaip Lietuva įgyvendins ambicingus Paryžiaus susitarimo tikslus.

Pranešime prognozuojama, kad Lietuvoje iki 2100 m. bendra metinė oro temperatūra didės nuo dabartinių 7,3 °C dar 1,2–2,8 °C. Daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas, o šaltų dienų sumažės.

Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis, prie dabartinių 684 mm prisidės 42–98 mm, ypač žiemos sezonu. Baltijos jūros lygis, tikėtina, kils visą šimtmetį. Pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm.

Šios prognozės remiasi projekto „ClimAdapt-LT“ metu atliekamų tyrimų rezultatais.

Pranešime taip pat yra duomenys apie Klimato kaitos programos lėšomis įgyvendintus investicinius, su ŠESD kiekio mažinimu susijusius projektus ir Lietuvos teiktą paramą klimato kaitos švelninimo priemonių finansavimui besivystančiose šalyse įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo projektus.

Be to, galima susipažinti su klimato kaitos integravimo į švietimo ir mokslo programas pavyzdžiais, vykdomais moksliniais tyrimais, visuomenės informavimo kampanijomis, renginiais ir nevyriausybinių organizacijų veikla, susijusia su klimato kaita.

Lietuvos 5-oji dvimetė ataskaita apibendrina pažangą, padarytą įgyvendinant ŠESD mažinimo įsipareigojimus pagal Kioto protokolą. Bendras Europos Sąjungos įsipareigojimas iki 2020 m. 20 proc. sumažinti ŠESD emisijas lyginant su 1990 m. yra viršytas. Bendrai ŠESD kiekis ES-27 ir JK per 30 metų sumažėjo 34 proc. Tai sudaro 1,94 mlrd. tonų CO2ekvivalentu. Lietuvos ŠESD emisija sumažinta 58 proc. palyginus su 1990 m.

Nacionalinis pranešimas ir dvimetė ataskaita – svarbūs dokumentai, kurie parodo Lietuvos pastangas ir indėlį globaliai klimato kaitos krizei suvaldyti, visų ūkio sektorių plėtros kryptį – siekti klimatui neutralaus poveikio, atsparios klimato kaitos pokyčiams plėtros iki 2050 m.

Lietuvos parengtų ataskaitų tarptautinė JTBKKK ekspertinė patikra yra numatyta 2023 m. kovo mėn.

Aplinkos ministerija siūlo Lietuvos visuomenei susipažinti su parengtomis ataskaitomis, kurios apima 350 puslapių. Dokumento tekstas anglų kalba.

Šaltinis: AM

123 nuotrauka