Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai mini šimtmetį: istorijos ir verslo sėkmės kelias fotografijose

„Prieš šimtą metų, 1924 m. gruodžio 19 dieną, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą, kuris tapo pamatiniu verslo atstovavimo pagrindu mūsų šalyje. Po pusės metų, 1925 m. birželio 18 d., Kaune duris atvėrė pirmieji Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Tai buvo svarbus žingsnis valstybės ekonominiam vystymuisi ir verslo kultūros puoselėjimui“, – sako Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas.

Pasak S. Gailiūno, rūmai augo kartu su Lietuva, skatindami verslo plėtrą, reprezentuodami mūsų šalies ekonominius interesus tarptautinėje erdvėje ir atverdami vietos verslininkams duris į pasaulines rinkas.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos, kuriose galima matyti dabartinėje Lietuvos teritorijoje veikusius rūmus, pramonės įmones – rūmų nares. Unikalioje fotografijų kolekcijoje eksponuojamos nuotraukos iš tarpukario laikų.

Parodos eksponatai atskleidžia, kad Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai tarpukariu atliko svarbų vaidmenį šalies ekonominiame gyvenime. Jie buvo viena svarbiausių institucijų, kuri skatino šalies prekybą, pramonę ir amatus bei atstovavo verslo bendruomenės interesams, bendradarbiaujant su tuometine valdžia. Jie teikė rekomendacijas įstatymų leidėjams, skatino verslo reguliavimo sistemos tobulinimą. Glaudų bendradarbiavimą su valdžios institucijomis įrodo ir parodoje eksponuojamos nuotraukos, kuriose 1937 m. Kaune šalies ministras pirmininkas Juozas Tūbelis įmūrija rūmų kertinį akmenį, o 1939 m. prezidentas Antanas Smetona iškilmingai atidaro naujuosius rūmus.

Paroda pristato ir Lietuvos verslų istorijas. Žymiausio saldainių fabriko „Rūta“ istorija prasidėjo 1913 metais, kai Antanas Gricevičius, būdamas 36 metų, savo mediniame name įrengė nedidelį karamelės virimo katilą. Pirmieji darbuotojai buvo patys savininkai – A. Gricevičius kartu su žmona Juzefa. Čia buvo gaminami karameliniai saldainiai, vėliau – ir šokoladiniai. To meto Lietuvoje daugumą verslo įmonių valdė kitataučiai, todėl A. Gricevičius savo dirbtuves pavadino lietuviško augalo vardu. Ilgainiui buvo pastatyti keli mūriniai pastatai. Tarpukario laikotarpiu fabrike jau dirbo 160 darbuotojų, buvo gaminami 300 pavadinimų saldainiai.

Tuo tarpu Albertas Foigtas, vokiečių kilmės dvarininkas, 1902 metais aukštaitiškos aludarystės tradicijomis garsėjančiame Panevėžyje įkūrė alaus daryklą ir pavadino ją „Bergschlosschen“ (iš vok. k. – Pilaitė ant kalvos). Tokį pavadinimą darykla gavo dėl neįprastos vietos – buvo pastatyta tuščiame lauke Nevėžio pakrantėje ant aukštos kalvos. Pirmaisiais metais bravoras išvirė apie 3 tūkst. kibirų alaus, produkcija buvo tiekiama arkliais. 1918 metais bravoras pavadintas lietuviškai – „Kalnapilis“.

„Tai tik kelios lietuviško verslo istorijos, kurias pasakoja parodos eksponatai. Tikime, kad ji lankytojus įkvėps naujoms idėjoms, partnerystėms ir Lietuvos verslų augimo stiprinimui. Visus mūsų bendruomenės narius kviečiu ir toliau švęsti šią ypatingą progą bei didžiuotis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų veikla, kuri per šimtmetį tapo neatsiejama Lietuvos verslo dalimi“, – kalbėjo S. Gailiūnas.

Lietuvos Respublikos Seime atidaryta paroda pažymi svarbų etapą – tai renginys iš ciklo, skirto Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų veiklos šimtmečiui paminėti. Parodos atidarymo metu vyko speciali programa: renginį klasikinės muzikos kūriniais pradėjo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos jaunieji atlikėjai. Susirinkusius sveikino Seimo narys Kazys Starkevičius bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas S.Gailiūnas, vėliau vyko parodos apžvalga, kurią pristatė parodos kuratorius Gediminas Rainys.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai vienija daugiau nei 2000 įmonių iš įvairių sektorių – nuo gamybos iki prekybos. Šimtmetį žyminčios veiklos įrodė, kad rūmai yra svarbus ekonomikos variklis, padedantis verslams augti ir kurti vertę Lietuvai.

„PR Service“ informacija