Lietuvos soduose – lenkų verslininkų viliotinis

Versliniuose soduose dar tik noksta pirmieji vasariniai obuoliai, o į juos jau taikosi lenkų verslininkai. Šiemet kaip niekad prastas obuolių derlius Lenkijoje kaimynams neleidžia būti išrankiems – lietuviškų obuolių kiek duosi, tiek ims, todėl jie šalies sodus ėmė „šukuoti“ kaip niekada anksti – dar liepą.

Nuostoliai – visoje Europoje Lenkija – didžiausia Europos obuolių tiekėja. Ji pernai išaugino 4,4 mln. t obuolių derliaus, tačiau šiemet gegužę netikėtos šalnos pakando obelų žiedus, todėl derliaus prognozė gana skurdi – tik 2,5 mln. t obuolių. Jų ne tik mažiau, bet ir kokybė gali būti prastesnė. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, regionuose aplink Varšuvą obuolių derliaus nuostoliai senesnių veislių soduose gali siekti 40 proc., o naujesniuose – 60 proc. Dar blogesnė Lenkijos pietuose (ten išauginama apie 30 proc. šalies obuolių derliaus) esančių obuolių augintojų padėtis, nes šalčio poveikis čia buvo dar didesnis. Nors vis daugiau augintojų investuoja į drėkinimo sistemas, kurios padeda apsisaugoti nuo šalnų poveikio, tačiau dar yra daug augintojų, kurie nenaudoja jokių priemonių. Žalos dydis priklauso ne tik nuo regiono, bet ir nuo veislės. Mažiausiai šalnos pakenkė ‘Idared’ veislės obelims. Nuo šalnų labiausiai nukentėjo ‘Jonagold’ ir ‘Golden’ veislės. ‘Jonagold’ veislės obelys labai stipriai nukentėjo ir Nyderlanduose. Tokie dideli obuolių derliaus nuostoliai šiemet visoje Europoje bus pirmą kartą per penkiasdešimt metų. „Ūkininko patarėjas“ rašė, jog Lietuvoje laukiamas obuolių derlius taip pat 25 proc. mažesnis už pernykštį.

Obuoliai brangs Tai, kad šie metai išskirtiniai šalies obuolių augintojams, „Ūkininko patarėjui“ patvirtino „Luksnėnų sodų“ direktorius Vaidas Stanaitis (Alytaus r.). Pasak jo, tokių ankstyvų Lenkijos verslininkų vizitų galima sulaukti ne dažniau kaip per penkmetį. „Obuolių trūksta visoje Lenkijoje. Kadangi ji yra didžiausia šių vaisių tiekėja Europoje, panašu, kad visai Europai trūks tiek obuolių, tiek jų sulčių. Gana dažnai sulaukiame skambučių, praėjusią savaitę kolegos iš Lenkijos apsilankė ir mūsų soduose, ypač domėjosi ekologiškais obuoliais. Greičiausiai jie nori iš anksto užsitikrinti vietą, kurioje galės apsirūpinti ekologine žaliava, nes Lietuvoje ekologiškų obuolių augintojų yra labai nedaug, – pasakoja V. Stanaitis, laukiantis 200–300 t ekologiškų žaliavinių obuolių derliaus. – Lenkai mums pasakė: kiek obuolių turite, tiek ir paimsime. Šie metai išsiskiria ir tuo, kad juos domina tiek žaliaviniai, tiek desertiniai, tiek ir ekologiški obuoliai.“ Pasidomėjus, ar lenkai nesusišluos visų ekologiškų lietuviškų obuolių ir mus paliks be sveikesnių vaisių, V. Stanaitis ramina, kad su didžiaisiais prekybos tinklais sudarytos sutartys, todėl 80–100 t ekologiškų desertinių vaisių bus tiekiama vietos pirkėjams. Lenkija, užėmusi stambiausios obuolių eksportuotojos poziciją Europoje, metai iš metų diktuoja obuolių kainas. V. Stanaičio teigimu, nederlingi metai Lenkijoje kainas kilstels bent keliais centais. „Šiuo metu su didžiaisiais prekybos tinklais deruosi pirmuosius vasarinius obuolius parduoti už 50 ct/kg. Aišku, kai prasidės masinis skynimas, kaina sumažės, bet, manau, po naujųjų metų ji vėl sieks 45ct/kg“, – dėsto „Luksnėnų sodų“ vadovas.

Kas mokės brangiau – tam ir parduos Svečių iš Lenkijos vizito jau spėjo sulaukti ir „Dembavos medelyno“ (Panevėžio r.) direktorė Vitalija Kuliešienė. „Jie domisi visais obuoliais, daugiausia – perdirbimui. Jie Lenkijoje turi dideles vaisių perdirbimo gamyklas, todėl joms reikia stambių užsakymų. Pavasarį lenkai iš mūsų saugyklos supirko paskutinius pernykščius obuolius, pajutome, kad šiemet jiems jų pritrūks. Iš pasiūlymų suprantame, kad jie mielai supirktų visus obuolius. Dirbame ir su vietos verslininkais, kurie spaudžia koncentruotas sultis. Kita vertus, kas mokės brangiau, tiems ir parduosime. Mūsų produkcijos lietuviai dar nesuperka, bet jei lenkai čia atvažiuos, manome, kad mokės tikrai brangiau“, – atvirai kalba V. Kuliešienė. Sodininkės žodžius patvirtina ir UAB „Naradava“ (Pasvalio r.) direktorius Aloyzas Grygalis, jau spėjęs sulaukti dviejų Lenkijos delegacijų ir Šiaurės Lietuvoje. Nors bendrovės vadovas sako šiemet laukiantis nedidelio derliaus (šalnos nusinešė apie pusę jo), jau renkami pirmieji vasariniai obuoliai, o už juos kaimynai pasiruošę mokėti po 13 ct/kg, o tai, pasak jo, – neblogas sandoris. Tačiau ar šios kainos artimiausiu metu kils, ar, priešingai, – mažės, taps aiškiau tik pradėjus intensyviau vežti obuolius supirkėjams. Koncentruotų obuolių sulčių gamyba užsiimančios bendrovės „Vaiskona“ direktorius Rolandas Sirtautas apie superkamų lietuviškų obuolių kiekį neatviravo, tačiau jis patikina, kad derlius Lenkijoje nėra toks jau prastas kaip buvo manyta, todėl jo negąsdina ir galimai auganti konkurencija su kaimynais. „Niekada nėra buvę, kad būtume mažiau mokėję nei lenkai. Aš labai stipriai abejoju, kad jie iš Lietuvos išveš labai daug obuolių, – tikina R. Sirtautas. – Sumokėsiu tiek, kiek verti šiųmečiai obuoliai, įvertinus rinkos pokyčius, obuolių kiekį ir kitus aspektus“, – sako jis pridurdamas, kad po visą Lietuvą važinėjantys Lenkijos atstovai apsilankė ir jo bendrovėje, tik vietoje 13 ct/kg siūlytų sodininkams, įmonei pasiūlė 1 ct mažiau.

Investicijos į sodą – brangus malonumas Europoje kasmet suvartojama vis daugiau vaisių ir daržovių, dažniau dairomasi ir į ekologišką produkciją. Todėl nestebina tai, kad ypač daug vilčių „Luksnėnų sodų“ vadovas deda į 65 ha ekologinį sodą, kuriame veši ‘Bogatyr’ veislės obelynas. Jau metus dėl ekologinių obuolių perdirbimo V. Stanaitis derasi su klientais iš Belgijos. Po atliktų papildomų kokybės patikrų, kurių pageidavo belgai, sodo vadovas tikisi užsienio gamyklos vadovo vizito sulaukti jau rugsėjį ir galutinai sukirsti rankomis atidarant dar vienus vartus ekologiškų žaliavinių obuolių eksportui. Ekologiškų obuolių paklausa, regis, auga, tad ar ne laikas plėsti sodą? V. Stanaitis neneigia, jog tokių minčių būta, bet sodo plėtra, anot jo, daug brangesnė nei gali atrodyti. Sudėjus visas investicijas, bendra suma gali siekti ir apie 10 tūkst. eurų, o didesnės finansinės grąžos galima tikėtis tik po maždaug 8 metų. „Sodui įveisti, visų pirma, reikia žemės. Sklypų kaina Alytaus r. tik kyla ir nematau jokių požymių, kad ji mažėtų. Dalį sodo žemės nuomojame, su vienu iš sklypo savininkų kalbėjau apie galimybę iš jo nupirkti žemę. Pasiūliau 4,5 tūkst. eurų už hektarą, tačiau jam ši kaina pasirodė per maža, – apie nepavykusį sandorį pasakoja V. Stanaitis. – Į vieną hektarą jaunuolyno įprastai sodinama 1,5 tūkst. medelių. Vieno jo kaina – apie 4 Eur. Tačiau reikia nepamiršti, kad medeliams reikia stulpelių, vielų ir kitų medžiagų, todėl vieno hektaro kaina, viską susumavus, tikrai nemaža.“

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka