Lietuvos ūkininkams – naujos perspektyvos ir nauji iššūkiai

Akademijos (Kėdainių r.) kultūros centre penktadienį įvyko 35-asis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavimas. Po dviejų metų pertraukos į jį gyvai aptarti savo veiklos, išsakyti problemų susirinko 32 rajoninėms ūkininkų sąjungoms atstovaujantys 108 delegatai. Suvažiavime buvo pagerbtas ir anksčiau jai vadovavęs Jonas Talmantas, priimtos LŪS įstatų pataisos.

Lėmė geopolitinė situacija

Kaip teigė LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, pastaraisiais metais buvo labai svarbu darbą organizuoti taip, kad būtų galima aktyviai dalyvauti formuojant Lietuvos žemės ūkio politiką, rengiant tai numatančius teisės aktus. „Reikia spėti pasinaudoti galimybe pateikti savo pastabas, siūlymus dar pačiame teisės aktų rengimo procese, o ne tada, kai jie jau būna priimti ir įsiteisėję. Ir taip neturint reikalų su Lobizmo įstatymo reikalavimais“, – aiškino R. Juknevičius. LŪS pirmininko tvirtinimu, galimybė dalyvauti teisėkūros procese atsiranda tik tuomet, kai yra suformuota žmogiškųjų išteklių komanda, kuri pajėgi laiku pamatyti ir įvertinti rengiamus teisės aktų projektus.

Pagrindinėmis temomis žemės ūkio politikoje buvo ir išlieka žaliasis kursas bei iš jo kylančios strategijos, jų suderinamumo problemų ratas, Lietuvos bendrosios žemės ūkio (BŽŪP) strateginis planas 2023–2027 metams, krizinių situacijų valdymo žemės ūkio sektoriuje, atskirų žemės ūkio sektorių probleminiai klausimai, aprūpinimo maistu tvarumas.

Taip pat tarp pagrindinių veiklos prioritetų buvo ir narių teisėtų interesų atstovavimas, lyderystės skatinimas, pagalba nariams, rajoninio lygio ūkininkų asociacijoms. Nemenką dėmesį teko skirti ir LŪS veiklos viešinimui, ūkininko įvaizdžio visuomenėje formavimui.

„Didelės įtakos veiklai turėjo nuolat kintanti geopolitinė situacija. Vos pasibaigė pandemijos sukelta krizė, prasidėjo energetinė krizė, o paskui ją sekė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Visa tai diktavo savo darbotvarkę ir problemas, tad tam reikėjo skirti labai daug laiko“, – minėjo R. Juknevičius, pastebėdamas, kad iššūkiai dar nesibaigė, todėl LŪS ir toliau turės telkti dėmesį į savo asociacijos stiprinimą bei Lietuvos žemės ūkio politikos, strategijos, žaliojo kurso įgyvendinimą, kai dėl karo Ukrainoje radikaliai pasikeitė ekonominė aplinka, sutrūkinėjo tiekimo grandinės ir pakito realizavimo rinkos, išsivystė didžiulė infliacija bei kainų žirklės.

Pernai vykusio LŪS suvažiavimo metu buvo vieningai nutarta tuomet kadenciją baigusiam LŪS pirmininkui J. Talmantui už ilgametį indėlį į organizacijos veiklą, jos stiprinimą suteikti LŪS Garbės nario vardą. Organizacijos  pirmininku jis buvo nuo 2008 m. – beveik 13 metų. Jis LŪS vadovu išbuvo ilgiausiai iš visų per visą organizacijos istoriją. Deja, dėl koronaviruso sukeltos pandemijos suvažiavimas pernai vyko nuotoliniu būdu. Todėl LŪS Garbės nario vardą liudijančios regalijos J. Talmantui įteiktos šiame suvažiavime.

J. Talmantą tapus LŪS Garbės nariu europarlamentaro Bronio Ropės vardu pasveikino jo biuro vedėja Rūta Bičiuvienė.

Norėtų būti suprasti

LŪS 35-ajame suvažiavime dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasveikino susirinkusiuosius ir pasidžiaugė turiningu bendradarbiavimu. Pasak ministro, ūkininkams aktualūs sprendimai ir ateityje bus priimami atsižvelgiant į jų bendruomenės lūkesčius. „Kai sprendimų ieškoma, jie randami. O ką galime keisti, visada keisime“, – susitikime teigė ministras. Jis pasidžiaugė, kad daugelis rajoninių ūkininkų asociacijų atsinaujino, jiems ėmė vadovauti jaunoji karta.

Tačiau „Ūkininko patarėjo“ kalbintas Anykščių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius neslėpė abejojąs tokiais ministro žodžiais. „Gal mūsų nuomonę išgirsta, bet ar į ją atsižvelgia – labai sunku suprasti, nes kuo toliau, tuo sudėtingiau ūkininkams bendrauti su valdžios institucijomis. Dažnai jaučiamės nereikalingi, o su mumis, kaip su socialiniais partneriais, diskusijos vyksta veikiau tik dėl varnelės ataskaitose, o ne dėl to, kad norėtų sužinoti mūsų nuomonę“, – svarstė Ž. Augustinavičius.

 Jis teigė esąs patenkintas suaktyvėjusia LŪS veikla, kuri pastaraisiais metais gerokai pakito ir ūkininkai susijungė į darbo grupes, kuriose analizuoja atskirų – gyvulininkystės, augalininkystės, žemės ūkio politikos ir kt. – sektorių problemas. Šiose darbo grupėse – žmonės, kuriems tos temos yra priimtinesnės, kurie praktiškai susiduria su konkrečiomis problemomis.

„Vėliau, jas išgvildenę, pateikiame savo nuomonę tvirtinant bendrą LŪS poziciją. Tokiu būdu siūlymai valdžiai tampa kur kas konstruktyvesni ir aiškesni. Manau, kad taip galime geriausiai išreikšti savo poziciją“, – ŪP teigė Anykščių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Stebisi ŽŪM pozicija

Anykščių r. ūkininko nuomonei buvo linkęs pritarti ir LŪS suvažiavime kalbėjęs LŪS vicepirmininkas, LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius. Jis taip pat išreiškė abejonių, ar tikrai Žemės ūkio (ŽŪM), Aplinkos ministerijoms yra reikalingi socialiniai partneriai, tokie kaip LŪS.

„Jau praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuva yra laisva ir nepriklausoma valstybė. Bet per tą laiką požiūris į ūkininkaujančius beveik nesikeitė, – nuoskaudų neslėpė Z. Aleksandravičius. – Nuolatos teikiame įvairius pasiūlymus, reiškiame pasipiktinimus, kiekviename suvažiavime kalbame ir rezoliucijas priimame beveik tomis pačiomis temomis – valstybė neprižiūri jai priklausančio turto – melioracijos sistemų, paliktos landos apeiti įstatymų apribojimus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, todėl kai kas ją superka tūkstančiais hektarų. Jau nekalbu apie laukinių paukščių žalą, kurios niekas atlyginti nenori. Tokių skausmingų klausimų yra daug. Dėl to ne kartą kreipėmės į įvairias valdžios institucijas. Gauname atsakymus, kad jau viskas padaryta ar bus daroma, tačiau realybėje niekas nesikeičia. Susidaro įspūdis, kad mūsų valdžiai konstruktyvūs pasiūlymai nėra reikalingi – juos priima vos ne kaip įžeidimus, kaip nepamatuotą kritiką.“

Kupiškio r. ūkininko nuomone, ŽŪM pozicija dėl Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), kurie esą šiuo metu tapo vos ne ministerijos priedėliu, labai keista. „ŽŪR dirba beveik 70 žmonių. Vien atlyginimams kasmet jiems reikia apie milijono eurų, nemenką dalį tam kasmet iš valstybės biudžeto atseikėja ir ŽŪM. Todėl ir susidaro priešprieša tarp socialinių partnerių, nes vieni yra sočiai biudžeto pinigais remiami, o kiti gauna tik menkus trupinius“, – pastebėjo LŪS vicepirmininkas.

Ir griuvėsiai gali pasitarnauti

Z. Aleksandravičius kvietė spręsti, ką daryti su buvusių gamybinių kompleksų – fermų, sandėlių, kitokių statinių, griuvėsiais. „Juk tokie statiniai galėjo tarnauti valstybei, visuomenei, tačiau jie buvo išdalinti kaimo žmonėms po keletą metrų sienų – vos ne plytomis. Vieni pasiėmė ko jiems reikėjo, kiti plėšė ir tai, kas ne jų, todėl šiandien beliko tik griuvėsiai, kuriems sunaikinti dabar reikia nemenkų finansinių resursų. Manau, kad dabar tos teritorijos galėtų pasitarnauti kaip placdarmas plėsti saulės ar vėjo energetiką“, – tvirtino Z. Aleksandravičius.

Tokiai idėjai pritarė ir iš suvažiavimo tribūnos kalbėjęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pasiūlęs saulės jėgaines įrenginėti apleistų kolūkių fermų ribose ir ant pastatų stogų, užuot užėmus naudingų ir derlingų žemių plotus. „Apleistų fermų pastatams ir infrastruktūrai pašalinti būtinas valstybės instrumentas. Žaliasis kursas irgi galėtų būti tas instrumentas – į saulės energetiką atkeliaujančios investicijos yra neeilinė proga sutvarkyti silikatinių plytų griuvėsiais bjaurojamą kraštovaizdį“, – aiškino V. Pranckietis.

Pasak Seimo nario, Lietuvoje tebestovi apie 5 tūkst. apleistų žemės ūkio objektų. Juos užklojus saulės modulių infrastruktūra, būtų patenkintas artimiausias Lietuvos tikslas iki 2025 metų instaliuoti 1 GW saulės elektros. Energetikos ministerijos duomenimis, pagaminti 1 MW elektros iš saulės reikia 1,5 ha žemės ploto. Be to, kolūkinės fermos buvo statomos šalia reikalingos elektros tinklų infrastruktūros – jos jau prijungtos prie 10 kilovoltų įtampos linijų.

Mato vieną pusę

Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas neslėpė nusistebėjimo, kad Lietuvoje žemės ūkis įvardijamas vienu didžiausių teršėjų, pamirštant, kad tas pats žemės ūkis iš aplinkos absorbuoja gana didelius kiekius teršalų. „Visuomenė yra šviečiama labai jau vienašališkai, užmirštant paminėti apie žemės ūkio absorbcines teršalų galimybes ir apimtis. Mokslininkai yra nustatę, kad 1 ha kviečių „užrakina“ apie 9 t anglies dvideginio ir išleidžia 6 t deguonies. Tai elementarūs dalykai, apie kuriuos niekas nenori ne tik kalbėti, bet ir jų girdėti“, – teigė jis.

Todėl M. Puidokas siūlo apie tariamą žemės ūkio taršą kalbėti atvirai ir tikino, kad būtų pats laikas ūkininkams patiems imtis švietėjiškos veiklos – tose vietose, kur ūkininkų laukai ribojasi su turistų lankomais apžvalginiais takais, įrengti informacinius stendus, nurodančius, kiek ir kokių teršalų absorbuoja tame lauke augantys augalai, kiek jie išskyrė į aplinką deguonies. „Gal taip šviesdami visuomenę pasieksime, kad ji mūsų nelaikytų teršėjais, kai realybėje yra atvirkščiai“, – vylėsi Kelmės r. ūkininkas.