Lietuvos vandens telkinius praturtins milijonas ungurių

Šias žuvis Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyriaus Laukystoje specialistai kurį laiką karantinuos. Palaipsniui bus keliama vandens temperatūra. Prie aukštesnės temperatūros unguriukai pradeda aktyviai maitintis ir įgauna tamsią spalvą.

Europinių ungurių jaunikliai bus maitinami natūraliu pašaru – šaldytais menkių ikrais. Sustiprėjusias žuvis į šalies vandens telkinius planuojama išleisti pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje. Siekiant įvertinti ungurių mirtingumą migruojant Lietuvos upėmis, dalis įveisiamų žuvų bus paženklintos specialiais žymekliais.

Unguriai – ilgai gyvenanti žuvų rūšis, todėl jų išteklių atkūrimas yra labai lėtas ir ilgas procesas. Nuo 2011 m. Žuvininkystės tarnyba į daugiau kaip 150 skirtingų Lietuvos vandens telkinių išleido daugiau kaip 9 mln. europinių ungurių jauniklių. Šie darbai finansuojami iš Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšų.

Dirbtinis europinių ungurių veisimas nevykdomas niekur pasaulyje. Žuvys yra sugaunamos natūralioje aplinkoje.

Įdomūs faktai apie ungurius

Europinis ungurys (Anguilla anguilla L.) – tai vertinga, plėšri, dugninė žuvis, mėgstanti slėptis dumble, prie akmenų, medžių šaknų, nuskendusių šakų. Per metus ungurių svoris padidėja 2–3 kartus. Dažniausiai sugaunami 0,2–1,5 kg, tačiau gali užaugti iki 1,2 m ilgio ir 3 kg svorio.

7–10 m., o kartais ir 13–20 metų subrendę unguriai neršti plaukia į Sargaso jūrą Atlanto vandenyne. Kelionė trunka apie metus. Po neršto žuvis miršta, o palikuonys Europą pasiekia su Golfo srove.

Ungurių lytis susiformuoja jiems pasiekus 50 g svorio. Lytį paveikia maistas ir vandens temperatūra. Kuo ilgiau ungurių jaunikliai maitinami menkių ikrais ir laikomi žemesnėje temperatūroje, tuo daugiau susiformuos patelių. Jos užauga iki 3 kg, o patinėliai užauga iki 45 cm ir retai kada siekia 200 g.

ŽŪM informacija