Lietuvos žemės ūkyje – viltingų pokyčių metas

– Dar prieš priesaiką Seime užsiminėte, kad vienas iš pirmųjų Jūsų darbų vadovaujant ŽŪM bus biurokratinės naštos žemdirbiams mažinimas. Kokių permainų žemdirbiams tikėtis artimiausiu metu? Ar tai reiškia, kad bus revizuojami prie ankstesnio ministro – K. Navicko – priimti įvairūs teisės aktai? Juolab kad kai kurie ankstesnių vadovų sprendimai, pavyzdžiui, dėl mėšlo kaitinimo, „kvepia“ visišku atitrūkimu nuo realybės?

– Visos tvarkos, kurios stabdo kaimo plėtros progresą, didina biurokratiją, kelia galimos korupcijos galimybę, bus peržiūrimos. Tai taikytina ir ankstesnių kadencijų metu atsiradusioms tvarkoms, pavyzdžiui, 2014 m. priimta tvarka dėl susijusių asmenų, kai jaunųjų ūkininkų paramos priemone pasinaudojęs sūnus technikos negali laikyti tėvo ūkio kieme ar lauką dirbti kitame Lietuvos krašte. Juk šiandien šalyje vyksta kartų kaita. Dešimtajame dešimtmetyje tėvų žemę susigrąžinę ir ūkininkauti pradėję ūkininkai šiandien dažnai jau perkopę šešiasdešimties metų amžiaus vidurkį. Jie rūpinasi, kam perduoti ūkį.

– Žemdirbių bendruomenėje daug pasipiktinimo sukėlė kai kurie šalies politikų sprendimai, kuriais Lietuvoje atsisakoma tam tikrų veiklos sričių, pavyzdžiui, kailinių žvėrelių auginimo. Ar yra vilčių, kad prie to dar bus sugrįžta?

– Aš pats nebalsavau už šį įstatymą. Pasirašiau kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šio teisės akto legitimumo. Jame galima įžvelgti ir stambių mados industrijos įmonių lobistinių interesų, ir nedraugiškų valstybių norų mažinti mūsų šalies ekonominį suverenitetą. Dar grįšime prie šio klausimo svarstymo.

– Jau ne vienus metus žemdirbiai siekia, kad žemės ūkis, maisto gamyba Lietuvoje taptų prioritetine sritimi, nes dar visai neseni įvykiai Ukrainoje parodė, kaip yra svarbu gebėti šaliai pačiai apsirūpinti maistu. Apie tai daug kalbama ir Europos Sąjungos (ES) struktūrose. Ar neketinate inicijuoti, kad Lietuvoje žemės ūkiui, maisto gamybai, apsirūpinimo maistu saugumui būtų skiriamas didesnis dėmesys?

– Pandemijos krizė, karas Ukrainoje, Palestinoje bei visos kitos krizės ir netgi Pirmojo pasaulinio karo istorijos pamokos, kai badą ir nepriteklių kentė atskirų Lietuvos miestų gyventojai, rodo, kad trumposios maisto tiekimo grandinės yra būtinos. Jeigu mes neapsirūpinsime maistu – nieko gero nebus. Jau ir ES keičiasi „Green Deel“ ir „Food security“ politikos kryptis ir tai diktuoja, ką mes turime daryti. Būtina plėtoti  apsirūpinimo maistu programą.

– Jau ne vienus metus mūsų šalies žemdirbiai piktinasi, kad yra diskriminuojami, nes jiems mokamos mažesnės išmokos nei kitų valstybių ūkininkams. Jūsų nuomone, ar dar įmanoma pasiekti, kad visų ES šalių žemdirbiams išmokos būtų sulygintos?

– Manau, kad ateityje paramos žemdirbiams politika ES šalyse turės keistis. Svarbus veiksnys bus ne tik šalių narių įnašas į bendrąjį ES biudžetą, bet ir naujųjų jos narių bei šalių kandidačių aktyvumas. Reikia pasiekti ir efektyvesnį lėšų panaudojimą mūsų pačių šalyje.

– Pastaraisiais metais tarp valdžios žmonių vyravo gan plačiai paplitusi nuomonė, kad valstybė žemdirbiams skiria per daug pinigų, žemdirbiams teikiama per daug įvairių lengvatų, tarp jų – ir mokestinių, bet mokesčių valstybei jie sumoka mažai. Ar bandysite keisti tokius stereotipus?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.