„Lietuvos žirgynas“ iškraustomas iš Vilniaus

Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorė Felicija Kelmickaitė, įmonė skyrė daug laiko ir resursų žirgynui, pasiskaičiavo kaštus bei sąnaudas, todėl „priėjome išvados, jog žirgyno Vilniaus padalinys yra nuostolingas visai bendrovei“:

„Buvo nuspręsta, jog žirgų auginimui sąlygos yra tinkamesnės Nemuno bei Sartų padaliniuose, todėl toks buvo valdybos ir ministerijos sprendimas. Jeigu peržvelgtumėte mūsų metines finansines ataskaitas, tai pamatytumėte, jog Vilniaus padalinys visada buvo nuostolingas... Žinote, viskas keičiasi – tiek rinka, tiek kainos, be to, infliacija didžiulė... O kituose padaliniuose žirgų išlaikymas yra ženkliai pigesnis. Be to, ten ir galimybės yra geresnės, ir sąlygos priimtinesnės – pavyzdžiui, palaido laikymo aptvarai yra kur kas erdvesni ir patiems žirgams ten tikrai bus geriau. O Riešė jau pasidarė Vilniaus miestas, ganymo vietos jau trūksta, žodžiu, miestas jau visiškai priartėjo prie žirgyno. Todėl manau, kad toks sprendimas yra racionalus ir pagrįstas“.

Kokia bus žirgyno Vilniaus padalinio ateitis? Ar pagrįsti nuogąstavimai, kad jo vietoje išdygs oligarchų vilos ar kotedžai bei daugiabučiai?

„Pirmiausia, pats žirgynas neužsidaro – jis turi tris skyrius: Vilniaus skyrius Riešėje, Sartų skyrius Dusetose ir Nemuno padalinį Pagėgiuose, - sako F. Kelmickaitė, - Mes tiesiog viską perskirstome, iškeldami ir techniką, ir žirgus į kitus padalinius, o visas Vilniaus skyriaus nekilnojamasis turtas bus pardavinėjamas aukcione e-varžytinėse absoliučiai skaidriai ir viešai. Gauti pinigai bus investuojami į kitus padalinius. Be to, yra didžiulė pavaldo teritorija bei pastatai, kuriuos įsigijęs naujasis savininkas privalės restauruoti, saugoti ir remontuoti pagal įstatymus bei taikomus Kultūros paveldo departamento reikalavimus. Tai yra labai šviežias sprendimas ir visas šis persikraustymas tęsis dar tikrai visus ateinančius metus, tai nėra paprasta – reikia perkelti žirgus ir techniką, reikia turėti, kur perkelti, o tai reiškia, kad turime paremontuoti kitų vietų patalpas... Tai ne šių dienų klausimas. Mes paviešinome tam, kad viskas būtų aišku ir neliktų paslėptų minčių bei nuogąstavimų, kad tuoj viskas bus išparceliuota, išparduotas valstybės turtas, o vietoj viešo žirgyno išdygs kotedžai. Taip tikrai nebus...“

Felicija Kelmickaitė: „Mes paviešinome tam, kad viskas būtų aišku ir neliktų paslėptų minčių bei nuogąstavimų, kad tuoj viskas bus išparceliuota, išparduotas valstybės turtas, o vietoj viešo žirgyno išdygs kotedžai. Taip tikrai nebus..."

Brangios žemės

Lietuvos arklių augintojų asociacijos (LAAA) prezidentas Juozas Barisevičius teigia:

„Nežinau, kas ten šiuo metu vyksta, tačiau „Lietuvos žirgynas“, kaip vienas juridinis vienetas su didžiąja dalimi valstybinio kapitalo, turintis tris padalinius, tikriausiai paskaičiavo savo galimybes. Aišku, Vilnius neturi tų žemių pernelyg daug, o tie esami žirgų branduoliai galėtų būti auginami ir kitose vietose, todėl valdyba, matyt, priėmė tokį sprendimą perkelti veiklą į kitus padalinius, kur ir žemės daugiau, ir darbo jėga pigesnė. O Vilniaus skyrius, kiek prisimenu, visada daugiau buvo projektuojamas kaip jojimo paslaugų centras arba jaunų žirgų treniravimo vieta, kur buvo galima ir įsigyti kokį žirgą – matyt, tokia kryptimi ir buvo einama, tačiau kaip ten yra iš tikrųjų, kas čia žino... Niekam ne paslaptis, kad žemės aplink Vilniaus miestą yra brangios ir daug kas čia gali turėti interesų. Nors anksčiau žirgynas turėjo specialiosios paskirties statusą ir tai leido kažkiek ramiau gyventi, kadangi ta įmonė užsiėmė specializuota veikla su jai priskirtomis žemėmis“.

Tuomet gal visas šis procesas ir pradėtas tik dėl „brangių Vilniaus žemių“? Kažkas ruošiasi viską privatizuoti?

„Reikia žiūrėti, kokios tam yra juridinės galimybės, - sako J. Barisevičius. – Ar tai bus kažkoks pastatų pardavimas, ar vyks restruktūrizacija, skaidant žirgyno struktūrą. Nežinau, kaip tai galėtų atrodyti, nes ten yra ne tik valstybės dalis – ten yra ir privataus kapitalo dalis. Jiems galioja uždarosios akcinės bendrovės reikalai. Nežinau, kokią jie viziją turi. Be to, ten juk yra ir paveldo dalis – senosios arklidės, kuriose dabar stovi  žemaitukų veislės žirgų branduolys. Buvo kalbama ir apie žirgų mažinimą. Nacionalinės veislės dalyvauja nacionalinėje programoje, kur gauna genofondo išsaugojimo lėšas, nors ne 100 procentų, todėl kažkuri dalis ne tik gali, bet ir turėtų būti parduodama dėl veislinės medžiagos platinimo. O koks dabar bus Vilniaus padalinio statusas, tikrai negaliu pasakyti...“.

Juozas Barisevičius: "Niekam ne paslaptis, kad žemės aplink Vilniaus miestą yra brangios ir daug kas čia gali turėti interesų. Nors anksčiau žirgynas turėjo specialiosios paskirties statusą ir tai leido kažkiek ramiau gyventi, kadangi ta įmonė užsiėmė specializuota veikla su jai priskirtomis žemėmis."

Sprendimas pavėlavo 30 metų?

Kitas šią sritį išmanantis pašnekovas, kuris pageidavo likti neįvardytas, džiaugėsi, kad „pagaliau jie tai padarė“, tačiau pašnekovo nuomone, sprendimas buvo gerokai pavėluotas:

„Sprendimas geras, tik labai pavėluotas, visa tai reikėjo padaryti prieš kokius 25 metus. Pavyzdžiui, estai tą padarė prieš 30 metų. Nežinau, ko mūsiškiai šitaip tempė, matyt, valstybė per daug pinigų visada turėjo... O šiaip tai kiekvienas turi dirbti savo darbą, tas liečia ir ūkininkavimą. Įsivaizduokime ūkį, kuriame nėra šeimininko. Žemės ūkis yra labai specifinė veiklos šaka, kurioje nėra jokio darbo laiko – ten reikia dirbti visą parą, ūkininkas negali pas gyvulį ateiti kaip valdininkas prie savo stalo, pasėdėti ir 17 val. eiti namo... Arba tuomet reikia daugybės darbo rankų ir mokėti visiems atlyginimus, bet kokie bus žirgyno išlaikymo kaštai? Kosminiai. Todėl seniai reikėjo tą padaryti, ten ir ganyklos yra, ir pašarų bazė kur kas geresnė, nei Vilniuje... Yra ekonominiai rodikliai“.

Vilniaus žirgynas įkurtas sovietmečiu

Lietuvos žirgynas, kurio 89,61 proc. akcijų valdo valstybė, akcentuoja, kad jo ištakos siekia XVIII a., kada Rytų Prūsijoje buvo įkurtas garsusis Trakėnų žirgynas. Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais šis žirgynas nustojo gyvavęs, o veisliniai arkliai buvo išgabenti į Rusijos Rostovo stepėse esantį žirgyną. Vėliau trakėnai buvo grąžinti į Lietuvą ir išauginti grynaveisliai išskirtinio tipo trakėnų veislės žirgai. Valstybiniame žirgyne veisiama ir auginama daugiau negu 900 devynių skirtingų veislių arklių.

Vilniaus (Riešės) padalinys įkurtas 1949 m., vyresni gyvulininkystės sektoriaus specialistai bei žirgininkai pamena, kad sovietmečio pabaigoje tai buvo elitinis ūkis, kuriame ne tik buvo gerinamos žirgų veislės, bet ir veisiamos itin produktyvios karvės. Vilniaus žirgynas, kaip ir Lietuvos žirgininkystės istorija, neatsiejama nuo Stasio Svetlausko, kuris ūkiui vadovavo nuo 1987 m. Visai neseniai, gruodžio 6 d., jam sukako 90 metų.

2012 m. iki tol atskirai veikę ir valstybei priklausę žirgynai – „Vilniaus žirgynas“, „Sartų žirgynas“ ir „Nemuno žirgynas“ – buvo sujungti ir įkurta bendrovė „Lietuvos žirgynas”.

Pastaruoju metu Lietuvos žirgyno Vilniaus (Riešės) padalinyje, buvo veisiama ir auginama apie 300 žemaitukų, stambiųjų žemaitukų, arabų, trakėnų veislių žirgų, šetlando ponių. Pagal valstybinę programą saugota apie 270 lietuviškų veislių arklių.

Lietuvos žirgyno interneto svetainėje galima sužinoti, kad:

...„Vilniaus žirgyne“ išaugintus veislinius ir sportinius žirgus dėl genetinių ir sportinių savybių įsigyja žirgininkai iš Lietuvos ir užsienio. Pavyzdžiui, Belgijos grafienė, nusipirkusi mūsų išaugintą Prizraką, plačiai visiems skelbė apie žirgo pasiekimus, o jo išsivežti atvyko veterinarijos gydytojas ir kiti lydintys asmenys. Gražūs prisiminimai išlikę ir apie eržilą Gluosnį, kuris kaip reproduktorius laikomas M. Ramanovskio žirgyne, licencijuotas kergimui ne tik Lenkijoje, bet ir Vokietijoje Trakėnų veislės žirgų asociacijoje.

...„Vilniaus žirgynas“ turi didžiausią šalyje uždarą maniežą, taip pat hipodromą, aikštynus, kur treniruojami žirgai ir rengiamos tarptautinio lygio varžybos bei lenktynės. Žirgynas turi virš 200 vietų arklides, kuriose laikomi žirgyno bei privačių asmenų arkliai, taip pat vienintelį Lietuvoje eržilų spermos laikymo centrą.

...Patyrę ir kvalifikuoti žirgyno treneriai ruošia žirgus konkūrams, moko jodinėti ir instruktuoja visus norinčius joti ir važiuoti rogėmis. Vaikai yra laukiami vasaros stovyklose ir būreliuose, kur susipažįsta su žirgų gyvenimu iš arti, išmoksta jodinėti. Riešės upelio slėnyje, tarp giraičių visi norintys gali pasivažinėti senovine pašto ir sportine karieta, surengti nedidelę šventę ar fotosesiją.

Fotosesijos ir kitos siūlomos pramogos, deja, veiklos neišgelbėjo.

Parengė Ričardas Čekutis