Ligos artėja, o namų darbai neatlikti

– Ligų grėsmė didelė, kaip Lietuvoje į tai reaguojama? Ar gerai atliekami „namų darbai“?

– Galvijų ir smulkiųjų atrajotojų augintojai tikrai „namų darbų“ neatliko – galime pripažinti savo klaidas. Reikėtų pasimokyti iš kiaulių ir paukščių augintojų, kurie jau seniai suprato, kad biosauga reikalinga jiems patiems, o ne kažkokiai institucijai. Jie į biologinę saugą žiūri kaip į apsaugą, o ne prievolę, kurią reikia įvykdyti, kad nesulauktų sankcijų ir t. t. Saugojimasis nuo ligų turbūt prasideda nuo požiūrio į savo ūkį, kuris yra verslas. Kaip ir bet kuris kitas verslas, galvijininkystė turi savo rizikas, viena jų – ligos.

Situacija yra tokia, kad esame šiek tiek per daug įbauginti ir įsibauginę, nes ligų buvo ir anksčiau – vienos jų labiau užkrečiamos, kitos – mažiau. Dabar visi kalba apie dvi galvijams aktualias ligas – MLL ir SNL. Pavojingiausia yra SNL, ją galima prilyginti juodligei, kuri kažkada yra buvusi Lietuvos teritorijoje. Jos tikrai bijome, nežinau, kiek ūkių ryšis ūkininkauti, jeigu ši liga ateis. Bet galima pagirti tuos laikytojus, kurie jau šiandien taiko priemones, neįsileidžia į ūkius gyvulių supirkėjų, svečių, patys vengia kelionių į užsienio šalis, kurios yra rizikos sąraše.

SNL pasiekus mūsų šalį, dalį gyvūnų tektų nugaišinti. Mes jų negalėsime vežti į utilizacijos įmonę dėl dviejų priežasčių – pirmiausia, neturime tokių pajėgumų, kita priežastis – virusas labai sparčiai plinta bet kokioje terpėje, tad, tarkime, iš Šakių, Šilutės ar Varėnos vežant į Rietavą, virusu nusėtume visą kelią. Tad, priklausomai nuo gruntinių vandenų, dažniausiai priimamas sprendimas gaišenas užkasti vietoje, aišku, naudojant dezinfekcinius tirpalus. Kartais deginama, bet sudeginti kokį tūkstantį galvijų yra sudėtinga.

– Kaip manote, ar yra pasiruošta tokiam gaišenų laidojimui?

– To reikėtų klausti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). Manau, kad turbūt būtų reaguota laiku ir tinkamai. Bet nerimą kelia kitas dalykas – kaip elgsimės, jeigu, tarkime, sužinosime, kad SNL nustatyta Lenkijos ir Lietuvos pasienyje. Prieš keletą dienų, siekiant apsaugoti šalies ūkininkus nuo SNL, buvo uždaryti 24 Austrijos pasienio postai – ši valstybė uždarė mažus pasienio kontrolės punktus ir nukreipė srautą per pagrindinius, kur įrengtos didelės apimties dezinfekcinės stotys. Ar mūsų valstybė, VMVT pasiruošusi įrengti tokius kontrolės punktus? Labai abejoju.

– Girdėti ūkininkų ir savivaldybių administracijų skundai, kad su VMVT stinga tiesioginio ryšio, ši tarnyba lyg būtų atsitvėrusi nuo žmonių...

– Gerai, kad VMVT informaciją skleidžia socialinėje medijoje, spaudoje, lankstinukuose, bet visi pasigenda misijos, kuri numatyta VMVT dokumentuose. Juk ši tarnyba turėtų ne tik kontroliuoti, užtikrinti, bet ir komunikuoti. Tačiau nūnai VMVT toli gražu priima ne visada ir ne visus interesantus. Yra nustatytos tam tikros valandos, bet kokiu klausimu reikia skambinti vienu numeriu į Vilnių arba rašyti vienu adresu elektroninį laišką. Dabartiniame ligų grėsmės kontekste pasigendame tiesioginio kontakto, kad kiekviename skyriuje ir rajone žmonės galėtų pasiaiškinti. Tačiau dabar galimybės užeiti pas tarnybos darbuotoją, gauti patarimą ir nusiraminti nėra. Manau, kad VMVT reikėtų skubiai peržiūrėti vidinius procesus ir pradėti tiesiogiai komunikuoti su žmonėmis.

– Prasideda turizmo sezonas, o lietuviai mėgsta keliauti ir ilsėtis kitose šalyse, skraido į Turkiją, Egiptą ir t. t. Kaip iš tų šalių galima parsivežti virusą?

– Aišku, negali žmonėms uždrausti keliauti ir ilsėtis, tačiau kiekvienas turi įvertinti riziką. Labai paprasta biosaugos taisyklė – pasistengti užkirsti kelią infekcinių ligų sukėlėjams patekti į ūkį. Jeigu važiuojame į Slovakiją, Vengriją, tikrai nesilankykime gyvulininkystės ūkiuose ir nevažiuokime su tais pačiais drabužiais namo. Nuvažiavus į Egiptą, gal dar nieko, bet Turkijoje gausu SNL atvejų. Nemanau, kad iš Lietuvos žmonės važiuoja padirbėti į Turkijos fermas, o jų fermų darbuotojai nakvoja tuose pačiuose viešbučiuose, kaip mūsų turistai. Bet oro uostuose ir kitose žmonių susitelkimo vietose yra viruso patekimo rizika. Kai kalbame apie bet kokią apsaugą, daug kas priklauso nuo žmogaus supratimo ir veiksmų. Reikia visada įvertinti riziką. Gaunu paklausimų, ar galima priimti į ūkius studentus iš Austrijos. Šioje šalyje užkrato nėra, bet klausimas, kokiu transportu jie keliaus – oro, sausumos, jūros? Jeigu važiuos per teritorijas, kur fiksuoti atvejai, rizikos daugiau, o jeigu oro – gal mažiau. Kita vertus, daugelis valstybių taiko reikalavimą, kuomet atvykus į šalį per tam tikrą laiką negali patekti į ūkį.

– Bene didžiausia tikimybė užkratą perduoti per transportą, kurio judėjimo neišvengsi, nes vežami pašarai, vyksta gyvulių judėjimas ir t. t. Ar įmanoma išvengti užkrato tokiu būdu?

– Sunku, bet įmanoma. Transporto judėjimo neuždrausi. Bet jeigu kalbame apie ūkį, tai daugelis, deja, neturi numatytų vietų paimti gyvuliams iš ūkio ar atvežti prekių. Reikėtų vengti, kad atvykęs transportas patektų į ūkio teritoriją. Tikrai galima įsirengti gyvulių pakrovimo aikšteles, kur būtų galima savo transportu atvežti gyvulius, o supirkėjas juos ten pasikrautų. Tai galėtų būti atokiausia ūkio vieta, prie kelio. Taip pat ir prekes galima ten sukrauti ir pasiimti bei neleisti svetimam transportui važiuoti per visą ūkio teritoriją. Juk pandemija mus jau išmokė saugotis, visi supratome, kad dezinfekcija ir kitos priemonės padeda. Kai kurie ūkiai taip jau ir daro. Kita vertus, jeigu superka vietinis supirkėjas ir pas mus dar nėra ligos užkrato, tai ir rizika yra mažesnė, įmonės plauna ir dezinfekuoja transportą, tam turi priemonių.

– SNL protrūkius fiksavę vengrai ir slovakai sako, kad virusą gali pernešti ir vėjas. Prieš jį jau niekaip nepapūsi...

– Iš tikrųjų taip, bet negalime sau leisti nieko nedaryti. Kiaules ir paukščius laikome tvarte, galime labiau apsaugoti, o galvijai yra ganomi lauke ar bent išleidžiami pasivaikščioti į lauką, todėl visiškos apsaugos neužtikrinsi. Bet užkratą gali atnešti ne tik vėjas, bet ir paukščiai, elniai, briedžiai, stirnos, tos pačios lapės, jeigu jų urvas netoli fermos. Saugantis laukinių gyvūnų, teritoriją reikėtų aptverti. Tai brangu, bet gal verta tai daryti, jeigu žadame ilgai ir laimingai ūkininkauti. Aišku, nuo vėjo neapsisaugosi, bet gal jo nebus, gal jis bus silpnas ar sausas ir virusas neišgyvens, juk ne visada vėjas būna su lietumi.

– O ką daryti su mėsiniais galvijais, pavyzdžiui, galovėjais, kurie yra pusiau laukiniai ir ganosi pamiškėse ir kitur, kur pilna MLL ligą platinti galinčių mašalų?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 15 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.