Likimo kryžkelė: gero pieno yra daug, bet pajamos – varganos

Netaupo net per krizę

R. Mačiukas – Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos (LGGA) tarybos bei prezidiumo narys. Neseniai – kovą – paaiškėjo, kad pernai jo pieno ūkio galvijai buvo geriausi pagal genominio įvertinimo rodiklį NVI tarp tarp šios beveik 500 narių vienijančios asociacijos  galvijų. Viena 2023 m. R. Mačiuko veislinė telyčia buvo geriausiai genomiškai įvertinta iš visų LGGA asociacijos nariams priklausančių pieninių galvijų – NVI 367. NVI yra pieninių galvijų bendros veislinės vertės rodiklis pagal olandišką genetinio vertinimo sistemą – karvės pelningumą eurais, palyginti su Nyderlandų karvių vidutinio pelningumo baze.

Kaip ūkininko galvijai tapo geriausiais ir tokiais pripažinti jau du kartus? „Tai yra ne dvejų trejų, o trylikos metų atsakingo, kryptingo selekcinio darbo rezultatas. Jo negalima būtų pasiekti be gero ūkio darbuotojų kolektyvo ir gerų specialistų, kurie gali patarti. Per visą šį laiką genetiškai vertingiausias telyčias atrinko, veisimo planus sudarė ir padėjo juos vykdyti, bandą stebėjo, prižiūrėjo LGGA direktorius Darius Oberauskas. Tai jo pagrindinis indėlis, kad mano ūkio pernykščiai ir vienų ankstesnių metų galvijai tapo geriausiais. Karvių bandą geriname atsižvelgdami į jų atvestų telyčaičių genominių tyrimų rezultatus. Karves apsėkliname pasaulyje geriausių bulių – esančių tarp 8 geriausių – sperma. Kiti ūkiai, ištikus pieno krizei, – nukritus pieno supirkimo kainoms, – naudoja prastesnių bulių spermą. Todėl jų prieauglis būna prastesnės genetinės kokybės. Mes net per krizę nenustojame bandą gerinti geriausiais buliais. Šiais atvejais netaupome. Mums svarbiau pasirenkamų bulių kokybė, o ne kuo pigiau bulių spermą įsigyti“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino R. Mačiukas.

Galima pagerinti daug parametrų

Pasak ūkininko, gerėjant karvių genetinei vertei, didėja ir jų produktyvumas – gausėja primilžiai, gerėja pieno kokybė. Dauguma šalies pieno ūkių neatlieka galvijų genetinių tyrimų, mat jie, kaip ir tolesnis selekcijos procesas, – papildomi kaštai ir vargai, gaišatis. Užtat tokie ūkiai nukenčia – jų karvių vertė yra prastesnė nei tų, kurie tam skiria lėšų, laiko, jėgų.

Genomiškai tiriami visi maždaug mėnesio amžiaus jo ūkio prieauglio moteriškos lyties veršeliai. Treji metai praeina, kol paaiškėja, ar iš tiesų pagerėjo selekcijai atrinktų – genetiškai vertingiausių – telyčių, tapusių karvėmis, palikuonių parametrai, pavyzdžiui, kojų tvirtumas, spenių ilgis bei kryptis, tešmens atleidimo greitis, suėdamų pašarų ir išgeriamo vandens kiekiai, pieno riebalų ir baltymų kiekiai, kojų nagų ir kitų kūno dalių sveikatingumas. Iš viso yra apie 60 parametrų, pagal kuriuos galima daryti atranką ir gerinti bandą, telyčioms ir karvėms parenkant atitinkamų bulių spermą.

Genetiškai vertinga karvė – tai pirmiausia sveika karvė. Sveika ir kitaip tobula karvė – tai daug kokybiško pieno duodanti karvė. Apsėklinus karvę gero buliaus sėkla, prieauglio parametrai pagerėja, jei jis paveldi tėvo genus. Jei paveldi mamos genus, lauktų pagerėjusių parametrų nėra.

LGGA tarybos pirmininkas Juozas Darbutas ŪP aiškino, jog, vykdant karvių selekciją, kai pirmiausia genominiais tyrimais nustatoma prieauglio genetinė vertė, o po to tiriamas karvių produktyvumas, galima pasiekti, pavyzdžiui, kad jos, suėsdamos mažiau pašarų, taptų draugiškesnės klimatui – išskirtų mažiau dujų, tačiau duotų tiek pat ar net daugiau pieno už karves, suėdančias daugiau pašarų.

Tikslai plečiasi

Pasak R. Mačiuko, genominių tyrimų nauda, siekiant gerinti bandą, yra akivaizdi.

„Iš pradžių iš karvės per dieną melžėme vidutiniškai 25 l, paskui – 30 l pieno. Dar vėliau pasiekėme tikslą – iš karvės per dieną melžėme vidutiniškai 35 l pieno. Dabar melžiame vidutiniškai 36 l pieno, – kaip, pradėjus ir tęsiant prieauglio genominius tyrimus ir vykdant karvių selekciją, vis didėjo primilžiai, vardijo ūkininkas. – Kitas mūsų tikslas yra per dieną iš karvių primelžti vidutiniškai po 40 l pieno.“

R. Mačiuko šeimos ūkyje pluša 12 darbuotojų, yra 190 holštenizuotų juodmargių ir žalmargių, beveik tiek pat prieauglio – telyčių. Melžiamos karvės laisvos vaikšto robotizuotoje fermoje. Čia jas šeria vienas, o melžia trys robotai. Užtrūkusios karvės ir prieauglis glaudžiasi nerobotizuotoje fermoje. Šie galvijai taip pat nepririšti. Visi minta ūkyje užaugintais pašarais. „Turime pievų, sėjame kukurūzų, pupų, rapsų, žieminių miežių ir kviečių. Papildus perkame“, – atskleidė ūkininkas. Jo šeimos ūkis tobulinamas 22 metus. Fermos robotizavimas 2014 m. buvo vienas iš žingsnių, stengiantis išlaikyti pieno ūkį, kad netektų jo atsisakyti. Vėliau seni robotai pakeisti naujais.

Dirba dar daugiau

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.